Himalajų kalnų papėdėse gyvenantys vyrai nebenori vykti į didžiuosius miestus užsidirbti duonai. Jie rado būdą, kaip užsidirbti tiek pinigų namuose per porą savaičių, kiek, pavyzdžiui, Naujojo Delio viešbutyje uždirbtum per dvejus metus.
Tiesa, žmonės turi rizikuoti savo sveikata ir net gyvybe. Ir viskas dėl vyriškojo pasididžiavimo.
Auga iš vikšro galvos
Indijai priklausančioje Himalajų dalyje augantis grybas minta vikšrais. Šiaurės Indijoje jis vadinamas „kira jari”, kaimyniniame Tibete – „yarsagumba”.
Šis grybas išdžiovina savo grobį ir išauga iš negyvo vikšro galvos. Ant žemės šį mažą augalą galima pamatyti gegužę ar birželį, kai kalnuose tirpsta sniegas. Tad kuo gi jis ypatingas?
Kinijoje „kira jari” naudojamas kaip afrodiziakas, o šalies sportininkai teigia, kad retas augalas jiems netgi padeda pasiekti geresnių rezultatų.
Indijos Himalajų kaimuose gyvenantiems žmonėms grybas tampa tikru lobiu.
Pastaruosius 5 metus jie renka šiuos vikšrinius grybus ir pardavinėja vietos prekybininkams. Šie savo ruožtu grybus parduoda verslininkams Delyje, iš kur retas augalas atsiduria Nepale ar Kinijoje. Bet jau ne kaip afrodiziakas, o kaip potenciją keliantis vaistas.
Užsidirbo naujam namui
Už vieną tokį grybą prekybininkai kaimo gyventojams yra pasirengę mokėti 150 Indijos rupijų (apie 8 litus) – daugiau nei vienos darbo dienos atlygį darbininkui.
Kai kuriems žmonėms pavyksta surasti iki 40 tokių grybų per dieną. Todėl nenuostabu, kad vikšrinių grybų paieškos jau tapo savotiška Himalajų aukso karštine.
Pavyzdžiui, Indijos Himalajuose esančiame Bemni kaime gyvenantis 24 metų Take Premas Singhas jau statosi naujus įspūdingus namus. Žinoma, už pinigus, gautus tarpininkams pardavus laimikį.
Jaunuolis aukštai kalnuose ieškodamas grybų praleido pirmąsias dvi gegužės savaites.
Per pirmąsias tris dienas 5000 metrų aukštyje jis nerado nieko, tačiau vėliau jį aplankė sėkmė. Į Bemni kaimą jaunuolis grįžo su 200 grybų, sudėtų į stiklainius nuo saldainių.
Slypi ir pavojai
Vikšriniai grybai pakeitė ir kitų Bemni kaime gyvenančių žmonių gyvenimą.
Anksčiau jauni vyrai darbo ieškodavo už kaimo ribų. Jie dirbdavo Indijos miestų viešbučiuose ar pramonės srityje, užsirašydavo į kariuomenę.
Tačiau nuo 2007-ųjų, kai buvo sužinota apie „kira jari”, Bemni kaimo vyrai traukia ne į didelius miestus, o kopia aukštai į kalnus. Čia kuriasi ištisi palapinių miesteliai.
„Kodėl turėčiau vykti dirbti į Delyje esantį viešbutį, jeigu per dvi savaites galiu uždirbti tiek, kiek Delyje uždirbčiau per dvejus metus?” – klausė T.Premas Singhas.
Tačiau paslaptingų grybų rinkimas turi ir tamsiųjų pusių.
Kartais kaimo gyventojai po kelių savaičių, praleistų aukštumose, sugrįžta be nieko. Daugelis jų suserga, mat grybų tenka ieškoti itin prastomis sąlygomis.
Sniego nuklotuose kalnuose, pučiant žvarbiam vėjui ir esant žemai temperatūrai, grybų ieškoma gulint ant pilvo, alkūnėmis įsikasus į sniegą.
Ieškoti laimikio reikia labai atidžiai, nes grybas yra mažutėlis – maždaug obuolio kotelio dydžio.
Po tokių išvykų žmonės į kaimus grįžta apakinti saulės, jiems skauda sąnarius, kyla kvėpavimo problemų. Vienas asmuo visai neseniai neištvėrė buvimo dideliame aukštyje ir mirė.
Kitas vyras įkrito į ledyno plyšį ir kaimo gyventojų buvo išgelbėtas tik po 13 dienų. Tačiau tokia patirtis jo nesustabdė – jis vėl renka vikšrinius grybus.
Pardavinėti – nelegalu
Ši veikla kai kuriuos žmones paverčia mirtinais priešais. Du Indijos Himalajų kaimai jau spėjo susipykti dėl tos kalnų vietos, kurioje auga ypač daug tokių grybų. Tad į kalnus jau kopiama su ginklais.
Rizikuojama ir dėl kitų dalykų. Nemažai problemų kyla dėl to, kad rinkti grybus yra legalu, bet juos pardavinėti – neteisėta.
Prieš porą metų vienas tarpininkas susirinko Bemni kaimo žmonių laimikį ir pažadėjo, jį pardavęs už gerą kainą, atiduoti pinigus. Tačiau apsukruolis nebepasirodė. Kadangi pardavinėti „kira jari” nelegalu, kaimo gyventojai negalėjo niekam pasiskųsti.
Grybus gali konfiskuoti ir policija, kuri vėliau esą pati pasipelno iš tokio laimikio.
O ištisas savaites stingdančiame šaltyje praleidusiems vyrams lieka tik apmaudas. Nepaisant to, rizikuoti nori vis daugiau žmonių.
