Ši savaitė – paskutinė, kai ūkininkai dar gali deklaruoti pasėlius ar žemės ūkio naudmenas.
Per liepą, kad tiesioginės išmokos nenuplauktų, jie privalės nušienauti pievas ir, jei neaugina gyvulių, šieną parduoti.
Nuo liepos 1 dienos įsigaliojo nauji reikalavimai tiesioginėms išmokoms gauti. Rajonų žemės ūkio skyriuose dirbantys specialistai kalba, kad jie sukiršino kaime gyvenančius žmones.
Smulkieji žemės savininkai, kurie iki šiol nuomojo po keletą hektarų žemės stambesniems ūkininkams, nutraukė nuomos sutartis. Paprastai už ganyklų nuomą per metus ūkininkai savininkams moka 180–220 litų už hektarą, o tiesioginių išmokų už hektarą ganyklų skiriama 370 litų.
Atsirado saugiklių
Šie metai – pirmieji, kai atsirado tam tikrų saugiklių. Į tiesiogines išmokas nebegalės pretenduoti vadinamieji sofos ūkininkai: žmonės, kurie turi žemės, bet niekada jos nedirbo, o kad gautų paramą, artėjant rugpjūčio 1-ajai pievas tiesiog nuskusdavo.
Iki šiol išmokų už parduotą vadinamąją žolinę produkciją – šieną ar šienainį – gaudavo tik tie ūkininkai, kurie deklaruodavo ne mažesnes kaip 10 hektarų ganyklas. Dabar tai gali padaryti ir mažesnių žemės sklypų savininkai, nes pievų dydis neberibojamas.
Užtat atsirado reikalavimų, kurių laikydamiesi ūkininkai turi parodyti, kad dirba. Jie arba turi turėti dirbamos žemės, arba gyvulių, arba parduoti šieną. Jeigu šių sąlygų nepaisys, tiesioginės išmokos nuplauks.
Patirtis – kartoka
„Yra ūkininkų, kurie deklaruoja daugiametes pievas ir iš tikrųjų parduoda tai, ką nušienauja, pavyzdžiui, biokurui gaminti. Bet tikimybė, kad smulkieji ūkininkai pradės fiktyviai prekiauti šienu, yra didelė.
Turime ankstesnių metų patirties, kai prekyba vyko tarp kaimynų”, – sakė Anykščių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Girskus.
Taip nutiko, kai parama buvo teikiama už ūkininkavimą mažiau palankiose vietovėse.
Svarbiausia buvo parodyti, kad pievos nušienautos. Reali prekyba šienu nevyko, ir kaimynas kaimynui tiktai išrašydavo pinigų priėmimo kvitus.
Šiuo metu taip pat reikalaujama, kad ūkininkai, kurie pretenduos į tiesiogines išmokas, pateiktų pardavimo dokumentų, liudijančių, kad už hektarą pievų gauta ne mažiau kaip 250 litų pajamų.
Pasak A. Girskaus, piktnaudžiauti ir dabar sąlygos palankios. Juoba kad ir žemės nuomotojų neatsirado daugiau. Jeigu smulkieji kelių hektarų savininkai tikrai žinotų, kad nebus galimybės gauti išmokų, žemę jau būtų išnuomoję.
Įžvelgia ir naudos
Ūkininko Zigmanto Aleksandravičiaus nuomone, gerai, kad žmonės, kurie dešimtmečiais ėmė iš valstybės pinigus, bet nei ūkininkavo, nei pievų šienavo, tapo prispausti.
„Žmonės kaime nėra kvaili. Jeigu mato, kad uodega bus prispausta, nerizikuoja. Bet jei žino, kad atsakomybė negresia, naudojasi situacija ir ima žaisti nesąžiningus žaidimus”, – sakė Z.Aleksandravičius.
Apsukruolius gaudys
Rimantas Krasuckis
Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius
„Prielaidų piktnaudžiauti yra. Bet jei iš tiesų atsiras fiktyvių prekybos šienu sandorių, tikimės, kad juos pavyks nustatyti. Su Nacionaline mokėjimo agentūra sutarėme, kad viską atidžiai tikrinsime.
Nuleidome kartelę – suteikėme galimybę gauti tiesioginių išmokų ir žmonėms, kurie turi mažiau nei 10 ha žemės. Nesinori, kad nukentėtų dori smulkūs ūkininkai, kurie dirba, stengiasi gaminti produktus ir iš to pragyventi. O kontrolės reikia, kad gudruoliai pro jos tinklą neprasprūstų.”
