„Numatyta būtinybė užtikrinti, kad šalių bendrojo valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto rinkos kainomis ribos, o bendrojo valdžios sektoriaus skola neviršytų 60 proc. jų bendrojo vidaus produkto rinkos kainomis ribos arba pakankamai mažėtų artėdama prie tos ribos“, - teigiama aiškinamajame rašte.
Šią sutartį Europos Sąjungos (ES) valstybės, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Čekijos Respubliką, pasirašė 2012 m. kovo 2 d. Briuselyje. Lietuvos Respublikos vardu sutartį pasirašė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasak užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio, sutarties nuostatos Lietuvai įsigalios nuo narystės euro zonoje pradžios.
„Ratifikavus sutartį ir jai įsigaliojus Lietuva tik įgis teisę dalyvauti euro zonos šalių vadovų susitikimuose bent kartą metuose klausimais, kurie yra susiję su sutartį pasirašiusių valstybių konkurencingumu euro zonos globalios architektūros keitimo klausimais ar specifiniais sutarties klausimais“, - sakė A. Ažubalis.
Aiškinamajame dokumente tvirtinama, kad sutarties nuostatų laikymasis visose euro zonos ir kitose ES valstybėse narėse turėtų sukurti Lietuvai naudingą stabilesnę ES vidaus rinkos ir finansų aplinką. Geresnės finansinio stabilumo ir ekonominės plėtros tendencijos euro zonoje turėtų teigiamą įtaką Lietuvos eksporto dinamikai ir valstybės skolos valdymo sąnaudoms tarptautinėse finansų rinkose.
Siekdamas, kad sutarties suderinimas su Konstitucija ir teisės aktais būtų pradėtas neatidėliotinai, būtų tęstinis, planingas ir nuoseklus, parlamentas nusprendė priimti Seimo nutarimą. Vyriausybės paprašyta iki 2012 m. rugsėjo 10 d. pateikti Seimui sutarties suderinimui su Lietuvos Konstitucija ir teisės aktų sistema ir įgyvendinimui visu mastu reikalingų teisės aktų projektų rengimo planą bei suderinimui su Lietuvos Konstitucija siūlomus teisės aktų projektus. Seimo valdybai pavesta ne vėliau kaip iki 2012 m. rugsėjo 15 d. sudaryti darbo grupę, kuri įvertintų šiuos teisės aktų projektus.
Seimas taip pat priėmė protokolinį nutarimą, kuriame atkreipiamas dėmesys, kad ši sutartis galės būti sėkmingai įgyvendinta, jeigu ES naujojoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje Lietuvai bus užtikrinta tokia pati tiesioginių išmokų skyrimo žemdirbiams tvarka ir dydis kaip ir ES narėms, įstojusioms iki Lietuvos tapimo ES nare, nebus sumažintas finansavimas iš Sanglaudos fondų, bus užtikrintas Ignalinos atominės elektrinės uždarymo poreikius atitinkantis ES finansavimas.
