„Šiandien ryte susitikau su Lietuvos
premjeru, Lietuvos banko vadovu ir finansų ministre. Informacija,
kuri buvo šiandieną pateikta, suteikia man galimybę pasakyti, jog
visiškai palaikau Lietuvos banko ir Vyriausybės veiksmus perimant
„Snoro“ banko akcijas valstybės reikmėms.
Norėčiau paminėti, kad
šie veiksmai buvo atlikti operatyviai, savo laiku ir jie buvo
būtini. Tai pigiausias būdas, kaip valstybė galėjo apsaugoti visą
Lietuvos bankų sistemą bei Lietuvos žmonių nuosavybę. Šis
veiksmas padėjo sustabdyti įžūlią ataką prieš Lietuvos bankinę
sistemą ir prieš Lietuvos žmonių interesus.
Todėl kviečiu ir
raginu Seimą kuo skubiau priimti visą įstatymų paketą, kuris teikiamas
Vyriausybės, kad būtų galima galutinai užtikrinti bankinės sistemos stabilumą
ir Lietuvos žmonių interesus. Esu pasirengusi juos iš karto
pasirašyti“, - sakė prezidentė.
Prezidentė po susitikimų su pareigūnais iki šiol niekada neateidavo į spaudos konferencijų salę pati komentuoti susitikimo, paprastai atsiųsdavo savo atstovą. Ketvirtadienį kartu su prezidente spaudos konferencijoje nepasirodė nė vienas iš susitikime dalyvavusių žmonių, į klausimus D.Grybauskaitė atsakinėjo viena.
Atsakydama į klausimą, ar Lietuvos bankas ne per vėlai ėmėsi veiksmų, nes įtarimų turėjo seniai, prezidentė sakė:
„Tokių niuansų nenorėčiau
komentuoti. Šiandieną administratoriaus patikrinimas, kuris vyksta banke, parodys visą
detalų vaizdą, kurį matysime vėliau. Tai turės komentuoti
Lietuvos bankas ir Vyriausybė.
Tai, kad priimtas sprendimas, yra labai svarbu. Kad užkirstas kelias galimai
finansinei manipuliacijai tiek Lietuvos valstybės turtu, tiek žmonių
pinigais.
Šis precendentas rodo, kad Lietuvoje ateityje
nebus vietos nei lietuviškiems, tarptautiniams ar iš užsienio atvykusiems
finansiniams spekuliantams ir manipuliantams“, - sakė prezidentė.
Paklausus, kaip šis nacionalizavimas paveiks Lietuvos įvaizdį tarptautinėse rinkose ir galimybes skolintis, prezidentė kalbėjo: „Tai paveiks labai
pozityviai. Todėl, kad tai nėra sisteminė problema, tai vieno banko
įtariamai nusikalstama veika, o sprendimas buvo operatyvus, staigus ir
tikslus.“
Paklausta, ar ji mano, kad ataka prieš Lietuvos bankų sistemą vyko sąmoninga,
ji kalbėjo: „Taip, asmeniškai manyčiau, kad taip. Nes faktai, kurie rodo, kad
šios savaitės pradžioje per dvi dienas ryškiai pagreitėjo pinigų
išvedimas iš Lietuvos, įrodo, kad ataka buvo sąmoninga.“
Paklausus apie bankų vadovų atsakomybę, ji sakė žinanti, kad buvę banko
vadovai bus prokuratūros kviečiami į apklausą.
Prezidentė tvirtino, kad Lietuvai
pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo ar kitų institucijų
prašyti nereikės. Tokios pagalbos prašė Latvija, prieš trejus metus perėmusi „Parex“ banką“.
„Nė kiek neabejoju, kad Lietuva
pajėgi susitvarkyti pati. Šis bankas užima tik apie dešimtąją dalį
sistemos. Lėšų tiek Vyriausybė, tiek Lietuvos bankas turi pakankamai,
kad visiems Lietuvos indėlininkams – ne tik „Snore“ – būtų garantuota
draudžiamoji suma, 345 tūkst. litų. Ir esu įsitikinusi, kad artimiausiomis dienomis, gal net
anksčiau nei pirmadienį, „Snoro“ bankinė sistema ir bankomatai pradės veikti“, - sakė ji.
Paklausta, kiek lėšų reikės indėlininkams grąžinti, D.Grybauskaitė sakė: „Patikslinimas bus padarytas tik po to, kai bus padaryta detali analizė - tai vyksta dabar - ir atliktas auditas.“
Paklausta, ar D.Grybauskaitė laiko „Snorą“
lietuvišku banku, ji sakė galvojanti priešingai.
„Lietuvišku banku šį banką
pavadinti sunku. 68 proc. jo priklauso net ne Lietuvos, o Rusijos
piliečiui. Bankas realiai buvo valdomas ir jo nuosavybė buvo tik dviejų asmenų. Tai, kad šis bankas
buvo Lietuvoje, ilgą laiką atrodė įdomiai. Tikiuosi, kad pradedame skaidresnę ir atsakingesnę
epochą mūsų bankininkystėje“, - sakė prezidentė.
Atsižvelgdama į finansinę „Snoro“ būklę ir galimus finansinius nusikaltimus, Vyriausybė trečiadienį nutarė paimti visuomenės poreikiams banko „Snoras“ akcijas.
Trečiadienį finansų ministrė Ingrida Šimonytė tikino, kad Vyriausybės sprendimas perimti banko „Snoras“
akcijas valstybės ekonomikai ypatingų padarinių neturės.
„Nemanau, kad gali turėti ypatingų padarinių todėl, kad - ir
norėčiau tai aiškiai pabrėžti - tai yra vieno banko problema, ir
yra įmanoma tą vieną problemą išspręsti su minimaliomis
mokesčių mokėtojų išlaidomis, jeigu bus pakankamai greitai priimti
sprendimai dėl tam tikrų įstatymo pataisų, kurios leistų
išsaugoti sveiką banko dalį“, - trečiadienio vakarą kalbėjo finansų ministrė.
Pasak jos, „tai yra visiškai išskirtinis vienos finansų įstaigos atvejis, ir dėl to tikrai kitų bankų indėlininkai ir
kitų bankų kreditoriai gali būti visiškai ramūs“.
I.Šimonytė aiškino, kad nacionalizuojamas komercinis bankas „Snoras bus išskaidytas.
„Ko gero, geriausia sprendimo forma tokioje situacijoje kaip ši, banką padalinti į dvi dalis - į vieną dalį, gerąją dalį, iškeliant sveiką turtą - gerus aktyvus ir taip draustus įsipareigojimus. Tokiu atveju tai leistų geriausiai apsaugoti
mokesčių mokėtojų ir kreditorių interesus. Likusiame banke liktų
kiti kreditoriai ir kitas turtas, ir atitinkamai tų kreditorių
reikalavimai būtų tenkinami bendra Bankroto įstatymo nustatyta
tvarka“, - trečiadienį po neeilinio Vyriausybės posėdžio
žurnalistams sakė I.Šimonytė.
Pasak I.Šimonytės, jei Seimas ir prezidentė pritars šiems
Vyriausybės sprendimams, tokiu atveju būtų galima apsaugoti
mokesčių mokėtojus nuo nuostolių, kuriuos sukeltų kiti sprendimai
arba nevaldomas banko bankrotas.
I.Šimonytė pažymėjo, kad valstybė yra apdraudusi visus
bankuose laikomus indėlius iki 100 tūkst. eurų.
Lietuvos banko valdyba trečiadienį nušalino dviejų fizinių
asmenų valdomo komercinio banko „Snoro“ banko valdybą ir paskyrė
banko laikinąjį administratorių. Laikinai sustabdyta banko veikla,
žadama, bus atnaujinta pirmadienį.
Pastarąjį kartą Lietuvoje bankrutavo bankas „Litimpex“ -
valstybė tuomet banką bandė gelbėti, tačiau 1999 metais jam buvo
iškelta bankroto byla. Be to, 1996 metų pabaigoje valstybė perėmė
Lietuvos akcinį inovacinį banką, kurio veikla iš karto buvo
sustabdyta, o po metų jį buvo nutarta likviduoti.
