Pasak jo, Ūkio ministerijos ekonomikos skatinimo priemonės per šešis mėnesius leido išsaugoti apie 30 tūkst. darbo vietų, pradėjo gerėti svarbiausi ekonominiai rodikliai - bendrasis vidaus produktas (BVP), pramonės gamyba ir eksportas.
D.Kreivys pripažįsta, kad kol kas iš visų ūkio skatinimo priemonių prasčiausiai veikia daugiabučių namų renovacija, tačiau teigia, kad čia daug kaltės turi prisiimti kreditus dalinti atsisakantys bankai ir lėtai veikiantis Europos investicijų banko (EIB) biurokratinis aparatas.
Kaip antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė D.Kreivys, iki 2011 m. per ekonomikos skatinimo priemones planuojama įlieti apie 5 mlrd. litų. Tai sudarys maždaug 5 proc. BVP. Pasak ministro, kitos ūkio skatinimo priemones turinčios šalys į ekonomiką planuoja įlieti 2-3 proc. BVP.
„Didžiausias skirtumas tarp mūsų ir Vokietijos ar Prancūzijos skatinimo planų yra tas, kad mes lėšas skiriame įmonėms, o ne vartojimui. Prancūzijoje ir Vokietijoje pinigai buvo įdėti į vartojimą, į automobilių pardavimo schemas. Tai yra tas pats kaip sudėti pinigus į laužą. Mes investavome į įmones, leidžiame išlaikyti tų įmonių konkurencingumą, išlaikyti darbuotojus. Nors procesas yra ilgesnis, tačiau daug stipresnis“, - teigė D.Kreivys.
Ūkio ministro teigimu, ekonomikos skatinimo plano nauda akivaizdžiai matosi, kai Lietuvą lyginame su Latvija, kuri tokio plano neturi. Trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su antruoju, Lietuvos ekonomika augo maždaug 6 proc. Tuo tarpu Latvija liko dugne.
Pasak Ūkio ministerijos vadovo, ekonomikos skatinimo priemonėmis per pusmetį pasinaudojo apie 2000 įmonių. Taip buvo išsaugota apie 30 tūkst. darbo vietų. Ministras tikisi, kad 2011 m. šis skaičius išaugs iki 100 tūkst.
D.Kreivys sakė, kad viena sėkmingiausių ekonomikos skatinimo priemonių - parama eksportui. Eksportuojančių įmonių rinkodarai užsienio rinkose jau išdalinta 20 mln. litų. Iki metų pabaigos bus išdalinta visi pagal šią priemonę skirti 100 mln. litų.
Anot D.Kreivio, šalyje jau vyksta 200 viešojo sektoriaus objektų - mokyklų, ligoninių ir pan. - renovacija. Pagal šią priemonę jau išmokėta 100 mln. litų, vyksta darbų už 215 mln. litų, laukiama konkursų už 285 mln. litų.
Ministras džiaugėsi, kad šios priemonės efektyvumą rodo ir Darbo biržos duomenys. Šių metų spalį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, Darbo biržoje įregistruota 30 proc. daugiau pasiūlymų statybų sektoriaus darbuotojams. Pasak D.Kreivio, labiausiai išaugo su renovacijos projektais dirbančių statybininkų paklausa.
Tiesa, D.Kreivys pripažįsta, kad daugiabučių namų renovacijos padėtis kur kas liūdnesnė.
„Blogiausiai veikia daugiabučių renovavimas. Manau, kad nesusikalbėjimas yra ir su bankais, kurie nepagrįstai reikalauja garantijų. Taip pat procesus vilkina Europos investicijų bankas. Aš manau, kad kai kurios institucijos, kurios atsakingos už daugiabučių renovavimą, galėtų dirbti aktyviau“, - sakė ūkio ministras.
Pasak jo, pagal senąją daugiabučių renovavimo schemą bendrijoms skolina Šiaulių ir „Snoro“ bankai. Naujajai renovavimo programai finansuoti vis dar atliekama bankų atranka.
Lėtą Europos institucijų darbą D.Kreivys kaltino ir dėl buksuojančio stambių kreditų verslui išdavimo. Per verslo finansavimo priemones iš viso yra skirta 1,5 mlrd. litų. Kol kas 574 įmonėms išduota paskolų už 115 mln. litų. Ministras pabrėžia, kad visos išduotos paskolos yra iš Mažųjų kreditų fondo.
Tuo tarpu didelių paskolų išdavimas, ministro teigimu, iki šiol vėlavo dėl Europos investicijų fondo biurokratinių procedūrų, tačiau šiuo metu dėl didelių kreditų su valstybės garantija verslas jau gali kreiptis į SEB banką, netrukus prisijungti turėtų ir kiti bankai.
Kalbėdamas apie Saulėtekio programos įgyvendinimą, D.Kreivys sakė, kad iš 78 Saulėtekio komisijos pateiktų teisės aktų Vyriausybė yra patvirtinusi apie 70, apie 20 Seime yra virtę įstatymais.
„Aš pats asmeniškai vaikštau po Seimą, po komitetus ir dedu daug pastangų, kad tie aktai praeitų pro Seimą“, - sakė D.Kreivys.
Jis labiausiai džiaugėsi pataisomis, kurios leidžia įmonėms atidėti mokesčių mokėjimą. Pasak ministro, šiemet dėl mokesčių atidėjimo kreipėsi 519 įmonių, joms atidėtas mokesčių už 83 mln. litų mokėjimas. Pernai buvo atidėta mokesčių už 3 mln. litų.
D.Kreivys prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika kris mažiau nei Finansų ministerijos prognozuojami 18 proc. Ūkio ministras mano, kad kritimas sieks 13-14 proc., o ateinančiais metais, jo nuomone, jau galima sulaukti ir nedidelio ekonomikos augimo.
