Nors Žemės ūkio ministerija žada padėti nukentėjusiems žemdirbiams, tačiau specialistai pirštu rodo ir į pačius ūkininkus: iš anksto paruošus augalus buvo galima išvengti sausros padarinių ar bent jau juos sumažinti iki minimumo.
Siekdami užbėgti už akių stichinėms nelaimėms, kurios dėl gamtos stichijų kartojasi mūsų šalyje jau keletą metų iš eilės, inovatyvių technologijų kūrėjai siūlo iš anksto paruošti augalus galimam stresui.
Mikroorganizmų panaudojimo žemės ūkyje technologijas kuriančios bendrovės „Bioversio“ gamybos vadovas, žemės ūkio mokslų doktorantas Arnoldas Jurys sako, kad šių technologijų tikslas – stiprinti augalų šaknis, nuo kurių priklauso tolesnės augalų galimybės prisitaikyti prie agresyvių klimato sąlygų.
Nuo senų laikų yra žinoma, kad šaknys yra stipraus augalo pagrindas.
Pasak biotechnologų, bakterinių preparatų technologijų taikymas augalininkystėje smarkiai sumažintų arba net padėtų išvengti netikėtų sausrų ar liūčių keliamų padarinių. Juolab, kad ši technologija jau plačiai naudojama kitose šalyse.
„Augalų mitybai būtini mikroorganizmai, leidžiantys pasisavinti reikiamas maistines medžiagas – tiek natūraliai esančias dirvožemyje, tiek ir tas, kurias papildomai duodame su trąšomis.
Tačiau intensyvus ūkininkavimas – gausus cheminių medžiagų, trąšų naudojimas, netinkamas žemės dirbimas ar sėjomainos nesilaikymas – pakenkia mikroorganizmams ir didelė dalis jų žūsta.
Augalui tampa sunku maitintis, jis tampa lengvai pažeidžiamas. Dėl šių priežasčių jis sunkiau atlaiko ir stresines situacijas, tokias kaip sausra, liūtys, šaltis ir kitas.
Tam, kad augalai lengviau ištvertų nepalankias oro sąlygas, visų pirma būtina stiprinti jų šaknis“, – aiškina A. Jurys.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro tyrimai parodė, kad taikoma mikroorganizmų technologija neša naudą tiek ekologiniams ūkiams, tiek chemizuotiems, taip paneigdami ūkininkų abejones, esą mikroorganizmai sėkmingai veikia tik ekologiniuose ūkiuose.
Tyrimų duomenimis, bakteriniais preparatais pamaitintoje dirvoje daug geriau išsivysto augalų šaknys ir žieminių, ir vasarinių kultūrų sėjose.
Šalies ūkininkai, kurie nesiėmė prevencinių priemonių paruošti augalus stresinėms situacijoms, galbūt galėtų stabilizuoti savo padėtį, jei rudenį pasaulio rinkoje netikėtai pakiltų grūdų supirkimo kainos.
Tačiau tokia tikimybė gana menka – tai galėtų įvykti, jei sausra apimtų didelius pasaulio regionus.
Svarbu priminti, kad ištikus gamtos stichijoms, ūkininkai gali tikėtis pagalbos iš Europos Komisijos (EK).
Pernai EK metė gelbėjimosi ratą Lietuvos žemdirbiams, skyrusi 9,12 mln. eurų, taip pat beveik 17 mln. eurų skyrė ES Solidarumo fondas, kai šalies ūkininkai nukentėjo nuo smarkių liūčių.
