Parama paspartina plėtrą
„1996 metais susigrąžinau tėvų žemę ir pradėjau ūkininkauti. Žemės buvo 30 ha, bet iš jos dirbamos – tik 20. Likęs plotas – miškas. Auginau daržoves, uogynus“,– apie ūkininkavimo pradžią pasakoja Marijonas Užkurėlis ir priduria, kad tada sūnus Kęstutis užsieniuose laimės ieškojo.
1998 m. M. Užkurėlis nusipirko už poros kilometrų nuo tėviškės buvusią sodybą, kurioje iki šiol gyvena. Tais metais iš užsienių parsikvietė ir sūnų.
„Tėvukas pasakė: užteks tau po užsienius blaškytis, grįžk namo ir ūkininkaukime,– nusijuokia Kęstutis. – Nesigailiu jo paklausęs.“
Dabar Kęstutis ir Marijonas Užkurėliai 900 ha augina javus, rapsus, grikius, ankštinius. „Prie grūdinių perėjome, kai vaisių ir daržovių supirkėjai labai sumažino supirkimo kainą. Su tėvuku nutarėme, kad mes kitus augalus augindami užsidirbsime. Kita priežastis – valdoms plečiantis daržininkystė ir sodininkystė reikalauja ir daugiau žmonių. Auginant grūdus ir naudojant modernią techniką galima išsiversti ir su mažesniu žmonių skaičiumi“, – pasakoja ūkininkai ir priduria, kad be paramos tokio ūkio koks yra šiandien, nebūtų sukūrę.
Pirmąją Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos paramą ūkininkas gavo 2008 metais. Už ją pirko techniką. Už kitą paramą pasistatė grūdų saugyklas. Pastaroji parama suteikta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai „Parama žemės ūkio vandentvarkai“. Paramos lėšomis sutvarkyta pažeistas melioracijos sistemas. „Esame įkūrę melioracijos įrenginių naudotojų asociaciją „Gaidžiupiai“, kuri ir teikė paraišką. Iš KPP mums buvo kompensuota 79 proc., o 4 proc. melioracijos išlaidų dengė Anykščių rajono savivaldybė. Tad asociacijos nariams bereikėjo prisidėti 17 procentų, – parama patenkintas Kęstutis Užkurėlis.
Draustis reikia palaukti
Pastarojo laiko ūkininko galvosūkis, kur dėti tą nelemtą kablelį. „Vis dažniau su tėvuku pasikalbame, kad reikėtų pasėlius apdrausti. Ypač po praėjusių metų liūčių. Iš 200 ha žieminių rapsų gal tik 40–50 ha beliko. Žirnių pernai net nuimti negalėjome. Teko daug atsėti, o tai nemažos išlaidos. Manau, pralaimėjau pernai pasėlių neapsidraudęs“, – svarsto Kęstutis, vis dar vildamasis, kad šiemet orai ūkininkams bus palankesni, nors viliojančiai atrodo ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos teikiama ženkli parama, kompensuojant didelę dalį draudimo įmokų.
„Siekiant sumažinti augalininkystę, sodininkystę, daržininkystę vystančių ūkininkų galimus nuostolius, ūkininkai skatinami draustis pasėlius ar augalus nuo stichinių reiškinių, tokių kaip iššalimas ir sausra, 65 proc. draudimo įmokų kompensuojant iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos, bei 50 proc. draudimo įmokų kompensuojant valstybės biudžeto lėšomis, draudžiant pasėlius ar augalus nuo šalnos, speigo, krušos, lietaus, audros ar kitų dažniausiai pasitaikančių nepalankių oro sąlygų“, – teigia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo ir mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas Edvardas Makšeckas, kviesdamas ūkininkus draustis pasėlius ar augalus ir pasinaudoti draudimo įmokų kompensavimu.
Paraiškos už apdraustus nuo iššalimo ir (ar) sausros pasėlius ar augalus pagal KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ priimamos iki birželio 29 d., antras paraiškų priėmimo etapas rengiamas nuo rugsėjo 3 d. iki gruodžio 31 d. Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokoms kompensuoti KPP numatyta 17,5 mln. eurų.
Ūkininkai, apdraudę pasėlius nuo šalnos, speigo, krušos, lietaus ar audros, ir siekiantys gauti kompensaciją draudimo įmokoms, paraiškas turi teikti nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d. Paramai šio draudimo įmokoms kompensuoti ministerija yra numačiusi kasmet skirti apie 2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Šią draudimo įmokos kompensaciją siekiantys gauti ūkininkai turi atitikti reikalavimus mažoms ar vidutinėms įmonėms pagal reglamento (ES) Nr. 702/2014 I priedą.
Daugiau informacijos apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramą žemės ūkiui ir kaimui galite rasti čia: www.zum.lrv.lt ir www.ismanuskaimas.lt
