Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį – parengtas ir ta proga išleistas Nacionalinio atlaso III tomas.
„Didžiuojamės galėdami pristatyti tokį svarbų visai visuomenei unikalų leidinį – Lietuvos nacionalinio atlaso III tomą – simbolinį Lietuvos valstybės pasą“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Laimonas Čiakas.
Trečiasis Nacionalinio atlaso tomas
Nacionalinės žemės tarnybos užsakymu sudarytas ir išleistas Lietuvos nacionalinio atlaso III tomas, skirtas Lietuvos teritorinės, demografinės, socialinės, ekonominės ir kultūrinės būklei ir raidai.
Lietuvos nacionalinio atlaso sudarymo darbus atliko Vilniaus universiteto mokslininkai.
Lietuvos nacionalinio atlaso III tomą sudaro šeši skyriai: „Teritorinis administracinis suskirstymas“, „Gyventojai“, „Socialinė būklė ir raida“, „Žemė ir miškų ūkis“, „Gamtinių išteklių gavyba ir praminė“, „Transportas ir ryšiai“.
„Šis Lietuvos nacionalinio atlaso III tomas atspindi politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius ir istorinius pokyčius, įvykusius XX–XXI amžių sandūroje.
Atlasą sudaro šeši dideli skyriai, iliustruojantys šalies administracinio suskirstymo raidą XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje; gyventojų dinamiką, tautinę struktūrą, išpažįstamas religijas ir vyraujančias politines nuostatas; šalies gyventojų socialinę būklę ir jos raidą paskutiniaisiais dešimtmečiais; ekonominę krašto būklę, žemės ir miškų ūkio raidą; naudingų iškasenų gavybą bei vystomas pramonės šakas; šalies transporto sistemą, keleivių ir krovinių gabenimą, ryšio paslaugų formas bei apimtis.
Skyrius sudaro atskirų temų žemėlapių komplektai, kuriuose atskleidžiama kartografuojamų reiškinių struktūra bei jų raida. Toks principas leido žemėlapių autoriams išsamiai parodyti reiškinių ir procesų esmę, vaizdžiai pateikti erdvinę jų sklaidą, teritorinius dėsningumus bei pokyčius“, – apie atlasą pasakoja profesorius, socialinių mokslų daktaras Saulius Stanaitis.
Atlasai – svarbi valstybės įvaizdžio dalis
Sprendžiant valstybės raidos strateginius klausimus, šalies įvaizdžio pasaulyje formavimo uždavinius, nacionalinis atlasas yra vienas iš kertinių leidinių, teikiančių apibendrintą objektyvią informaciją apie įvairiausias valstybės gyvavimo ir veiklos sritis.
Tai, kad turime Lietuvos nacionalinį atlasą, rodo, jog valstybė sugeba kompleksinius duomenis apie savo valstybę teikti geografiškai.
Atlasas, kaip sisteminės informacijos apie valstybę rinkinys, yra svarbi ir reikalinga mokymosi ir mokymo bei švietimo priemonė. Be šios informacijos negalėtų būti užtikrintas ir kokybiškas valstybės planavimas ir valdymas.
Atlasų išskirtinumas
Pirmieji du Nacionalinio atlaso tomai išleisti ir pristatyti visuomenei 2015 ir 2017 metais.
2015 išleistas pirmasis Lietuvos nacionalinio atlaso tomas, kurį sudarė dvi dalys – „Lietuva pasaulyje ir Europoje“ ir „Gamta ir kraštovaizdis“.
Atlaso antrasis tomas yra skirtas Lietuvos valstybės istorijai, jį sudaro 176 žemėlapiai, kurių didžioji dalis buvo sukurta specialiai šiam leidiniui pagal istorinius šaltinius, naudojantis naujausiomis kartografavimo technologijomis. Daugelį žemėlapių papildo išsamūs istoriniai tekstai apie vaizduojamą laikotarpį bei temą, o vizualinę medžiagą papildo senosios fotografijos.
Nacionalinis atlasas išsiskiria ne tik savo visapusiška svarba, tačiau ir neįprastu dydžiu – 48 cm ilgio ir 54 cm pločio knyga sveria apie 4 kilogramus. Visi trys atlaso tomai išleisti 500 egzempliorių tiražu.
Randami didžiausiose bibliotekose
Su Lietuvos nacionaliniu atlasu galima susipažinti šešiose didžiausiose Lietuvos bibliotekose: Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniaus universiteto bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje, Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, Klaipėdos universiteto bibliotekoje ir Šiaulių universiteto bibliotekoje.
Artimiausiu metu joms bus perduotas ir Lietuvos nacionalinio atlaso III tomas.
