Štai taip lietuviai ir šiemet pradėjo prekybą tarptautinėje žemės ūkio ir maisto parodoje „Žalioji savaitė“. Nuo sausio 19-osios iki pat 28 dienos ji vyks Vokietijoje, Berlyno parodų centre.
Ekologijai teikia pirmenybę
Pačių pagamintais skilandžiais medį ūkininkų Žilių šeima nukabinėja jau trečius metus. Ir dar nebuvo nė vienos parodos, kad medis neliktų plikas.
Pasak E.Žilytės, apskritai parodos lankytojai vis labiau paiso, iš ko gaminiai pagaminti. Ir skiria pirmenybę ekologiškiems produktams.
Žilių kemšamas ir rūkomas skilandis yra paženklintas ne tik ekologiniu, bet ir saugomos geografinės nuorodos ženklu. Nors vokiečiams jis ir tapo pasigardžiavimu, kitur įsigyti jo neįmanoma, tik parodoje. Mat tai, kas pagaminama ūkyje, parduodama Lietuvoje.
„Esame nedideli gamintojai, lietuviai mus žino, viską išperka ūkininkų turgeliuose. Nepagaminame tiek, kad galėtume eksportuoti“, – užsiminė E.Žilytė.
Šiemet pirmas kartas, kai kartu su Egle, turinčia „Mis ūkininkaitės“ titulą, parodoje darbuojasi ne mama Audronė Žilienė, bet jos sesuo Jovita. „Palikome nors kartą mamą namie“, – nusijuokė merginos.
Vaišina „Skruzdėlynu“
Per 200 kilogramų. Štai tiek sveria „Skruzdėlynas“, kurį ketvirtadienį sulipdė, o penktadienį, sausio 19-ąją, juo visus vokiečius ir, žinoma, kitų tautybių parodos lankytojus vaišino gamintojai.
Šis gaminys, iškeptas ir sulipdytas restorano „Perkūnkiemis“ virėjų, – ne šiaip sau rekordinis kepinys. Tai konditerinis lietuvių siurprizas „Vaišiname visus“, sumanytas Lietuvos valstybingumo šimtmečio proga.
„Vien tik „Skruzdėlyno“ lapų 110 kilogramų, o kiek dar sirupo supylėme, ko gero, dar apie 100 kilogramų. Tai buvo firminis mūsų gaminys. Ir kepame dažniausiai pagal užsakymus“, – sakė restorano virtuvės darbuotoja Vitalija.
Pasak Daniaus Kubiliaus, „Skruzdėlynas“ – tai kepinys, kuriam lipte limpa ir etiketė „lietuviškas“. Mat lipdomas iš žagarėlių, kuriems tešla minkoma iš lietuviškų miltų bei kiaušinių. O sirupas taip pat verdamas iš lietuviško cukraus, gardinant masę medumi, svarainiais.
„Kiekvienas, minėdamas valstybės atkūrimo šimtmetį, juk gali padaryti tai, ką geriausiai moka. „Skruzdėlynas“ ir yra mūsų dovana“, – sakė D.Kubilius.
Vokiečiai atrado duoną
Savitas parodos „Žalioji savaitė“ simbolis yra Laimutės Sadauskienės kepami šakočiai. Kasmet parodos stende yra atriekiamas kampas kepyklai, kurioje šakočiai kepami kiaurą savaitę. Ir nors vokiečiai ir lenkai to paties pavadinimo kepinių taip pat atsigabena į „Žaliąją savaitę“, lietuviški juos pranoksta išskirtiniu skoniu.
Pasak L.Sadauskienės, jau atėjo laikas, kai parodos lankytojai būtent dėl šių kepinių specialiai susiranda lietuvių stendą.
Duona? Ji taip pat neatsiejama nuo „Žaliosios savaitės“. „Žinote, kas mane pribloškė? Pernai dalyvavau ir kitoje maisto parodoje Vokietijoje, Hamburge. Ir mus joje susirado žmogus, kuris atėjo specialiai nusipirkti duonos su vaisiais. Nes tokios buvo įsigijęs „Žaliojoje savaitėje“, – pasidžiaugė Radviliškių kaimo kepyklos savininkė, ūkininkė iš Panevėžio rajono Audronė Kisielienė.
Kepykla – jos šeimos verslas, kurį pastaruoju metu į rankas paėmė sūnus.
Pasak kepyklos „Saimeta“ įkūrėjos ir vadovės Vitos Stankevičienės, paroda nėra tokia vieta, kur byra be paliovos pinigai už duonos kepinių pardavimą. Tiesiog tai vieta, kur privalu atstovauti Lietuvai.
„Parodoje apsilanko kuo įvairiausių žmonių. Vieni žvalgosi saldumynų, kiti – duonos“, – patikino V.Stankevičienė.
Pasak V.Stankevičienės, įmonė neaugina eksporto planų. Kepykla nėra didelė, jos gaminiams parduoti pakanka ir Lietuvos. Jie tiekiami „Rimi“ prekybos tinklui bei mažesnėms parduotuvėms.
O kokią įtaką gaminių savikainai padarė pernykštės liūtys, supūdžiusios nemenką dalį grūdų derliaus?
„Kol kas nieko bloga nejuntame. Perkame ir kvietinius, ir ruginius miltus iš „Malsena Plius“ malūno, o jų kainos nepakito. Kokybė miltų taip pat nepakito.
Užtat šokiravo sviestas. Kepu šešias rūšis sausainių, kuriems tešla maišoma su sviestu. Tad juos teko šiek tiek pabranginti. Neįmanoma buvo to išvengti“, – užsiminė pašnekovė.
Kavą iškeitė į bityną
„Anksčiau dar prekiaudavau kava – turėjau kavos aparatą ant ratų. Tačiau jau geri metai, kai visą dėmesį sutelkėme su žmona į medaus gaminius“, – sakė bitininkas iš Žemaitijos, šilališkis Tomas Žygaitis.
Ši paroda jam – taip pat savitas apšilimas, anksčiau į ją gaminius atgabendavo kiti medaus produktų gamintojai.
„Konkurencija Lietuvoje didelė. Bet savo nišą tikrai įmanoma rasti. Reikia tik gero dizaino ir išmonės. Medus – toks produktas, su kuriuo galima maišyti įvairius ingredientus: spanguoles, citriną, imbierus, mėlynes, šaltalankius, net česnakus“, – sakė T.Žygaitis.
Kadangi jis pats yra bitininkas, žaliavos pirkti gaminiams nereikia. Tačiau ir visą medų, kurį prisuka – o pernai jo būta apie 700 kilogramų, perdirba.
Bitininkauti T.Žygaitis pradėjo prieš penkerius metus, šiuo metu jau turi 50 bičių šeimų.
Dar vienas parodos dalyvis, kuris į Vokietiją veža išskirtinius gaminius, – „Šušvės midaus“ steigėjas bitininkas Erikas Augustinavičius. Jo šeima taip pat perdirba tai, kai suneša bitės, – pagal senąsias tradicijas gamina midų, kurį pernai įsigudrino sufermentuoti net su agurkų sultimis.
Tradicinio kaimiško alaus virėja A.Udrienė ir bendrovės, gaminančios funkcinį maistą, „Spila“ vadovas Vytas Rimkus parodoje – kaimynai. Jų gaminius vokiečiai taip pat smaigsto žvilgsniais, o jei nori, ir paragauna.
Dar vieni žaliosios saviatės senbuviai – tai tautodailininkai, demonstruojantys parodoje žalvarinius papuošalus, verbas, nėrinius ir kitas grožybes. Savo gaminius, pažymėtus tautinio paveldo ženklu, į ją jau ne pirmą kartą suvežė ir bendrovė „Evia ir partneriai“.
