Pernai spalio mėnesį apie pasitraukimą iš „Pienas LT“ pranešė Okainių, Lytagros ir Pauliukų žemės ūkio bendrovės. Savo išstojimo priežasčių pateiktuose prašymuose nė viena bendrovė nenurodė. Pasitraukus didžiosioms pieno tiekėjoms, pristatomo pieno kiekis kooperatyvui sumažėjo, tačiau pieno tiekimas ir gamyba reikšmingai nesutriko. Siekdama kompensuoti praradimus, reikalingą žaliavą įmonė įsigyja laisvoje rinkoje, dar aktyviau bendrauja su ūkininkais ir kviečia juos stoti į kooperatyvą.
„Apgailestaujame dėl žemės ūkio bendrovių sprendimo pasitraukti iš mūsų kooperatyvo“, - sako Naglis Narauskas, „Pienas LT“ valdybos pirmininkas. „Gerbiame kiekvieno pieno gamintojo teisę individualiai apsispręsti dėl ūkio strateginės krypties ir tikimės, kad šios bendrovės objektyviai ir racionaliai įvertino situaciją, įskaitant ir narystę kooperatyve „Pienas LT“.
Jau metus pieno gamintojai kviečiami prisijungti prie „Pienas LT” palankiomis sąlygomis - pajinį įnašą jie galės sumokėti per beveik 10 metų, kiekvieną mėnesį įmokant dalį įnašo atsižvelgiant į pagaminamo pieno kiekį.
„Pienas LT“ pernai gruodį buvo tarp mokančių didžiausią supirkimo kainą Lietuvoje
Pernai gruodį, kaip teigė Žemės ūkio ministerija, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina siekė 322,3 eurų už toną. Pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, didžiausi perdirbėjai už natūralų pieną gruodį mokėjo vidutiniškai 379,8 euro.
ŽŪK „Pienas LT“ už toną pieno gruodį vidutiniškai mokėjo 386,8 eurų, stambiems gamintojams – 409 eurus. Kooperatyvas savo nariams moka aukštesnę nei vidutinę pieno supirkimo kainą, siekdamas nariams subalansuoti dinamiškai besikeičiančias pieno kainas rinkoje.
Vieni „keliauja paskui centą“, kiti ieško ilgalaikės naudos kooperatyve
Šiandien Lietuvos ūkininkai, nepatenkinti pieno supirkimo tvarka ir kaina, ieško alternatyvų rizikoms suvaldyti. Vieni savarankiškai ieško sprendimų, kiti, patikėję vertikalios integracijos kooperacija, jungiasi prie žemės ūkio kooperatyvų. Susibūrus į pieno perdirbimo kooperatyvus, ūkininkams yra galimybė gauti daugiau papildomų naudų. Vertikalios integracijos kooperatyvai, kurie turi savo pienovežius, perdirbimo gamyklą ir patys parduoda produkciją, geriau amortizuoja kainų svyravimą pasaulinėje ir vidaus rinkoje, o sukuriamą pridėtinę vertę pasidalina visi kooperatyvo nariai.
Nuo įsikūrimo pradžios „Pienas LT“ yra atviras kiekvienam pieno gamintojui, kuris iš savo ūkio siekia gauti finansinės naudos ir efektyviai valdyti rizikas. Kooperatyve bendriems tikslams sujungiami ne tik finansiniai resursai, bet ir narių žinios bei praktinė patirtis. Kooperatyvo nariai nėra pasyvūs stebėtojai, jie – už savo sprendimus atsakingi rinkos dalyviai, kurie, balsuodami Visuotiniame susirinkime, siūlo pokyčius ir kartu priima sprendimus.
„Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas sako, kad aukšta įmonės verslo kultūra garantuoja nariams skaidrią ir aiškią kainodarą, atsiskaitymą už kokybišką pieną pagal jų pačių patvirtintus kainodaros principus, galimybę mažinti gamybos kaštus. „Už pieną atsiskaitome sąžiningai, skaidriai ir tiksliai pagal atliktus kokybės tyrimus. Jeigu keičiasi situacija pieno supirkimo rinkoje, nariai, valdydami naują, modernią pieno perdirbimo gamyklą, gali sumažinti pieno kainų svyravimo riziką“, – teigia N. Narauskas.
Pieno gamintojai nebenori vaikščioti paskui vieną centą
Pašaltuonio (Jurbarko r.) ūkininkas Antanas Jackis, laikantis apie 140 melžiamų karvių, pernai birželį įstojo į „Pienas LT“. „Mes, ūkininkai, dažnai patikime pažadėtu vienu centu daugiau, tačiau pieno perdirbėjai nenori lengvai paleisti - derybos kartais primindavo žaidimą. Galiausiai su sūnumis tvirtai apsisprendėme, kad pieną turime tiekti kooperatyvui“, – pasakoja A. Jackis. Pirmąją naudą jis pajuto iškart – atsiskaitymai už pieną tapo skaidrūs ir aiškūs, derėtis nebereikia.
ŽŪB „Berčiūnai“ su 230 melžiamų karvių pernai patikėjo „Pienas LT“ idėja ir nenusivylė. „Iki tol ir mes tarsi vaikėmės tą vieną centą. Didžiausia narystės nauda – 3 mėnesius į priekį galime planuoti bendrovės pajamas. Nebereikia kas mėnesį su baime laukti paskutinės dienos, kuo šį kartą nustebins pieno perdirbėjai. Turėjome jaustis dėkingi, kad bent vienu centuku už litrą pamalonins. Tapę kooperatyvo nariais, narystės naudą skaičiuojame kiekvieną mėnesį. Administracija nuolat skelbia supirkimo kainų dinamiką, todėl ūkininkams nesudėtinga įvertinti, kaip jos keičiasi nariams ir kitiems rinkos dalyviams.“, – džiaugėsi bendrovės vadovė Oksana Puronaitė.
Onutė ir Giedrius Masikoniai, valdantys 85 karvių ūkį, į kooperatyvą „Pienas LT“ įstojo pernai birželio mėnesį ir savo sprendimo nesigaili. Jiems svarbu laiku gauti aiškius ir sąžiningus atsakymus į klausimus dėl pieno tyrimų ir kainodaros.
Skuodo rajono, Baltrimų kaimo ūkininkai Alvydas ir Gintarė Vaitkai prižiūri ekologišką galvijų ūkį, melžia 85 karves. Jie prisijungė prie „Pienas LT“ pernai rugpjūtį. „Situacija su pieno kainomis jau buvo įsipykusi, teko ieškoti išeities“, - pasakojo sutuoktiniai. A. ir G.Vaitkai pasakojo, kad jiems apsisprendus stoti į kooperatyvą, į kiemą suko supirkėjai ir siūlė patiems įvardinti pieno pardavimo kainą. Tačiau ūkininkai suprato, kad tai truks mėnesį, ar kelis, o vėliau ir vėl viskas bus kaip buvę. „Dabar žinome, už kokį kiekį ir kokybę gausime sutartą kainą. Ir dar pajiniams įnašams pakaks pinigų“, - tvirtino ūkininkai.
Mažeikių rajono Plinkšių kaimo ūkininkę Ziną Derkintienę stoti į kooperatyvą pernai prikalbino sūnus. Ūkininkei jau buvo pabodę kiekvieną mėnesį vis iš naujo derėtis dėl pieno supirkimo kainų. Iki sprendimo tapti „Pienas LT“ nare, ji metus buvo išorine pieno tiekėja. Ūkininkės apsisprendimą nulėmė supirkimo kainos ir pieno tyrimų skaidrumas. Z.Derkintienė, pradėjusi tiekti pieną kooperatyvui, pastebėjo, kad jos karvių pieno tyrimai pasikeitė - sumažėjo somatinių ląstelių ir bakterijų. „Dabar kiekvieną mėnesį gaunu aiškias ataskaitas, kuriose surašyti tyrimų rezultatai. Visuomet galiu paskambinti ir pasiaiškinti, jei dėl kurio nors rodiklio suabejoju“, - pasakoja ūkininkė.
Laukia OLAF ir FNTT patikros rezultatų
„Pienas LT“ gavo ir panaudojo ES paramą remdamasis galiojančiais teisės aktais ir nėra gavęs pretenzijų nė iš vienos institucijos. Kartais reiškiamos abejonės dėl „Pienas LT“ neskaidraus ES paramos panaudojimo kyla dėl užtrukusios informacijos ir projekto dokumentų analizės, kurią nuo 2016 m. atlieka Europos Sąjungos tarnyba (OLAF). Abejonės dėl NMA skirtų ES lėšų ŽŪK „Pienas LT" teisėtumo ir panaudojimo skaidrumo kenkia kooperatyvo reputacijai ir klaidina visuomenę.
„Pasitikime ES paramos panaudojimo skaidrumą prižiūrinčiomis institucijomis ir tikime jų bešališkumu“, - teigia N. Narauskas. „Vis dėlto, užsitęsęs dokumentų vertinimas, vieši išankstiniai vertinimai, paneigiantys nekaltumo prezumpcijos principą, gali mesti šešėlį ŽŪK „Pienas LT“ ir viso pieno sektoriaus kooperacijai“, - teigia N.Narauskas.
