Situacija gerėja
Prienų rajone įsikūrusios sodybos savininkė Rasa teigia gegužės mėnesiui rezervacijų sulaukianti. Daugiausia, pasak jos, atvyksta nuo miesto šurmulio pavargusios šeimos su vaikais. Dėl vasaros sezono verslininkė nerimauti taip pat neturi pagrindo, nes visos vietos poilsiui sodyboje jau užimtos.
„Vasara jau visa užimta. Vyks stovyklos, vestuvės, turime net keletą užsieniečių“, – džiaugiasi verslininkė. Jos pasakojimą patvirtina ir „Booking.com“ svetainė. Rasos sodyboje vasarą nebėra nė vienos laisvos dienos.
Tačiau tokia sėkme pasidžiaugti gali nedaugelis. Dalis sodybų rezervacijų gegužės mėnesiui dar nesulaukė, todėl nesiryžta dalintis prognozėmis vasarai.
Gegužės mėnesio užimtumą, pasak Lietuvos kaimo turizmo sodybų asociacijos prezidentės Agnės Vaitkuvienės, gali lemti ir šalti orai. „Užsakymų daugėja, tačiau mes esame priklausomi nuo oro. Orai kol kas nelepina, todėl ir poilsiautojų nėra daug“, – pastebi ji.
Pasak asociacijos prezidentės, sunku tikėtis, jog per vasarą pavyktų kompensuoti karantino metu patirtus nuostolius, tačiau atsigavimo vietos turizmo sektorius tikisi. „Pernai pamatėme, jog žmonės Lietuvoje poilsiauti nori, todėl tikimės, kad šios tendencijos Lietuvoje išliks“, – viliasi A.Vaitkuvienė.
Utenos rajone įsikūrusios vilos „Gervalis“ savininkė pasakoja užsakymų sulaukianti, tačiau pagrindinė jų veikla orientuota į didesnius renginius – vestuves, konferencijas, stovyklas, – todėl žmonių, galinčių viešėti sodyboje skaičiaus ribojimas sumažins pelną.
Prognozuoti, kokios vasaros laukti kaimo turizmo sodyboms, verslininkų teigimu, dar anksti dėl tebegaliojančių ribojimų. Esą tai mažins poilsiautojų srautus – anksčiau atvažiuodavo daugiau kompanijų, o šią vasarą verslininkai daugiausia tikisi šeimų.
Vietos turizmas brangs
Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad vasaros sezono sėkmė kaimo turizmui priklausys nuo ribojimų.
Panašūs ribojimai galioja visose pasaulio valstybėse, todėl pusė anksčiau atostogauti į užsienį vykdavusių Lietuvos gyventojų vasaros gimtinėje. Tai, ekonomisto teigimu, yra didelis privalumas vietos turizmui, nes tarp užsienio keliautojų ši pramoga ir taip nėra populiari. Tačiau Ž.Mauricas perspėja – turizmo sektorius Lietuvoje brangsta, todėl prarasime konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, o pasibaigus pandemijai ir atsivėrus sienoms, lietuviai gali patraukti ilsėtis ten, kur pigiau – į užsienį.
„Dar nėra oficialios statistikos, tačiau aš net neabejoju, kad Lietuvoje apgyvendinimo ir maitinimo kainomis esame aplenkę Graikiją ir gal net Ispaniją. Labai priartėję prie Italijos“, – lygina ekonomistas.
Pasak ekonomisto, atostogos Lietuvoje bus brangios, todėl šalies verslininkai turės kelti savo kokybę.
„Tačiau tai sunku padaryti, nes nesame labai išskirtiniai. Turime keletą unikalių vietų, bet be šito nesame šalis kaip Norvegija ar Islandija, į kurią žmonės plūstų nepaisant kainų“, – nuogąstauja Ž.Mauricas.
Patys verslininkai kainų kelti kol kas nežada. „Kainos priklauso nuo užimtumo. Jei bus didelis užimtumas, natūralu, kad likusios laisvos datos pabrangs, bet jei situacija bus panaši kaip pernai, sodybų savininkai laikys tas pačias kainas“, – teigia A.Vaitkuvienė.
Kreiva šleiva statistika
Masinės vakcinacijos pradžia šalyje žadama jau šį mėnesį, tad paklaustas, ar tai galėtų turėti neigiamos įtakos vietos turizmui bei skatinti lietuvius keliauti į užsienį, Ž.Mauricas tikina, jog kelionės į svečias šalis bus sudėtingas procesas, todėl net vakcinuoti žmonės atostogaus Lietuvoje.
„Jei žmogus nori keliauti ir neturi vaikų, tikriausiai keliaus į užsienį. Bet žmonės, turintys vaikų, tikėtina, atostogaus Lietuvoje, nepriklausomai nuo vakcinacijos ir Galimybių paso“, – sako jis.
Išaugusi prekyba nekilnojamuoju turtu – ne tik butais, tačiau ir sodybomis bei žemės sklypais pajūryje vietos turizmui didelės įtakos esą neturės arba ji neatsispindės statistikoje.
„Tai galėtų paskatinti nebent šešėlį, nes dalis žmonių būstus perka nuomai. Nuomos draugams ar pažįstamiems, todėl gaunami pinigai statistikoje neatsispindės. Apskritai, šešėlis kaimo turizmo sektoriuje yra didelė Lietuvos problema. Statistika šiuo klausimu mūsų šalyje yra kreiva šleiva“, – pripažįsta Ž.Mauricas.
Nors situacija per pastaruosius mėnesius kaimo turizmo sektoriuje gerėja, atsirado galimybė teikti paslaugas, tačiau, ekonomisto teigimu, artimiausi metai vietos turizmui bus ganėtinai sudėtingi.