Darbas turėtų būti baigtas iki šio mėnesio pabaigos.
Į steigiama Maisto tarybą bus kviečiami visi maisto tiekimo grandinės dalyviai: prekybininkai, perdirbėjai, ūkininkų organizacijų atstovai, mokslininkai. Ministras pirmininkas tikisi, kad taryba prisidės prie didesnio kainodaros skaidrumo, geresnės rinkos konkurencijos bei didesnio vartotojų informuotumo ir pasitikėjimo. Be to, anot jo, šios tarybos veikla gerins konkurencinę aplinką smulkiesiems rinkos dalyviams.
Negana to, Seime registruotas siūlymas įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems maisto produktams, maitinimo verslui.
Valdžia nori stebėti ir reguliuoti maisto produktų kainas – kas iš to bus? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, ekonomistas, Biudžeto ir finansų komiteto narys Raimondas Kuodis bei „Norfos“ įmonių pagrindinis akcininkas Dainius Dundulis.
– Kiekviena valdžia jau pirmomis dienomis mąstydavo apie tai, kaip reikėtų reguliuoti maisto kainas. Algirdai, ar jūsų idėja kuo nors bus nauja?
A.Sysas: Nežinau, ar ji bus nauja. Pirmiausia, reikia pasakyti, kad mes vykdome savo programą. Ten buvo parašyta apie panašios ar tarybos kūrimą, kaip buvo parašyta ir apie lengvatinį PVM, į kurį asmeniškai žiūriu skeptiškai – mano galva, geriau komisija negu lengvatos, juo labiau, kai biudžete pučia vėjai.
Pas mus yra institucijos, kurios ir šiandien stebi kainas. Bet aš matau norą prie stalo susodinti visą maisto ruošimo grandinę: žemdirbius, gamintojus, prekybininkus ir mokslininkus, – kad jie pažiūrėtų, ką reikėtų daryti ir kodėl maisto kainos Lietuvoje – vienos didžiausių ES.
– Kokie hipotetiškai šiai dienai galėtų būti įstatymai, kurie galėtų kažkaip veikti maisto kainas? Kainų augimą reikia kažkaip sustabdyti – kaip tą darysite?
A.Sysas: Yra šalys, kurios imasi reguliavimo. Pavyzdžiui, galima nustatyti, kad prekybos tinklų marža negali viršyti 5, 10, 20 ar 30 proc.
Žemės ūkio duomenų centras kas savaitę teikia kainas iš didžiųjų prekybos centrų. Kai kurie produktai skiriasi vos ne dvigubai, trečdaliu. Žinoma, reikia matyti visumą: vieni segmento elementai pigesni vienose maisto parduotuvėse, kitose – brangesni.
Pažiūrėsime, kas iš to išeis. Negalvoju, kad tai panacėja ar įvyks stebuklas ir viskas susinormalizuos, kainos neaugs.
Manau, normalioje šalyje, kur yra nedidelė infliacija, kainos turi augti, kaip kad turi augti atlyginimai. Tai – normalus ekonominis procesas.
– Dainiau, su kokia nuotaika pasitinkate kalbas, kad prekybos tinklams reikėtų reguliuoti maržas?
D.Dundulis: „Norfa“ visada buvo už tai, kad kainos neaugtų arba jos netgi mažėtų. „Norfos“ sėkmės visas modelis yra dėl to, kad taikomos kaip galima mažesnės pardavimo kainos. Bet kainos turi tam tikrą ribą, nes žemiau negu leidžia produktų pirkimo kaina ir kaštai ilgai negali taikyti.
Pavyzdžiui, „Norfos“ asortimente yra 20 tūkst. pavadinimų prekių. Nėra jokių problemų tam tikru procentu nuleisti kainas, bet kitos pusės kainos pakils.
Teko matyti kaimyninių ne visai demokratinių šalių pavyzdį, kai buvo užfiksuotas alkoholinių gėrimų antkainis. Be to, ten – valstybinė gamyba. Tai reiškia, kad yra aišku, už kiek nuperkama, aišku, kad antkainis nedidesnis negu nustatytasis. Parduotuvėse kaina praktiškai vienoda, tačiau degtinės kainą kompensuoja pieno produktai.
Pas mus analogiška situacija su tabako gaminiais, nes tabako gaminių kainos pas mus fiksuotos.
Tarkime, būtų visiems prekybininkams užfiksuotas ne daugiau nei 10 proc. antkainis. Kažkurį laiką tinklai ištemps, bet jeigu taip bus ilgai, prekybininkų Lietuvoje nebeliks.
– Raimondai, ką galvojate apie kainų reguliavimą?
R.Kuodis: Šita tema – mažiausiai 2 tūkst. metų senumo. Klasikinė, antikinė ekonomika rėmėsi vadinamąja teisingos kainos doktrina. Žmonės filosofavo, kad kaina turi atspindėti kaštus, visi gauti savo teisingas dalis.
Nemažai šalių turi tokias sistemas. Pavyzdžiui, gaisrai Kalifornijoje (JAV): valstija turi įstatymą, kad viešbučiai negalėtų naudotis nelaime ir pasipinigauti.
Doktrina kontraversiška, bet daug kas ją turi. Šitas klausimas grįžo į Lietuvą turbūt dėl to, kad dėl energijos kainų Europoje smarkiai sukilo kaštai prekybos tinklams, gamintojams. Bet dabar energetikos kainos normalizavosi, o kainos taip žemyn nekrito.
Turime – ir verslas turi – suvokti kontekstą, kad jis negyvena izoliuotoje aplinkoje, kad būtų galima ignoruoti viešąją opiniją.
– Gal, kai žmogus jaučiasi ramiai ir yra įsitikinęs, kad valstybė kišasi, nėra socialinių neramumų?
R.Kuodis: Kaip šalis, regionas turime svarbesnių problemų.
Turbūt ne vieta moralizuoti verslą, bet kodėl gi ne? Jeigu siekiame ilgalaikės taikos ekonominiuose santykiuose, turime atrasti sprendimus, kad valdžiai nereikėtų kištis arba kištis mažiau.
Ar nepasitenkinimas kainomis pagrįstas, reikia analizės, daug institucijų tuo jau užsiima. Klausimas, ar reikėjo dar įvelti STRAT‘ą (Vyriausybės strateginės analizės centras – red. past.)? Tiesą pasakius, nelabai jis tinkamas šitam analizuoti.
– Algirdai, ar bus kalbama apie visas prekes, ar bus nustatytas koks nors krepšelis?
A.Sysas: Lygiai kaip ir jūs, negaliu atsakyti į šitą klausimą. Manau, kalbama apie pagrindinius maisto produktus.
Kol kas nežinau, kas iš prekybininkų, iš gamintojų, žemės ūkio atstovų, mokslininkų dalyvaus taryboje. Kol kas daugiau klausimų negu atsakymų.
– Dainiau, ar, jūsų akimis, įmanoma būtų valstybės institucijoms stebėti visas kainas? Gal jums patiems reikėtų imtis iniciatyvos?
D.Dundulis: Mūsų pačių iniciatyva negalima – to neleidžia Konkurencijos įstatymas.
Stebėti kainas šiuolaikinėmis priemonėmis nėra problemų – valstybė visa tai turi, tik bandys duomenis gauti per kitą kanalą. Šiandien Valstybinė mokesčių inspekcija turi visas sąskaitas– faktūras, kasos aparatus – imkite ir žiūrėkite.
Prekybos tinklas – tai labai didelis duomenų kiekis. Aš nesistengiu valdyti visų duomenų, nes pradėjus tą daryti nieko nesuvaldai. Kas kad surinksite visus duomenis – kaip juos suvaldysite? Žmogaus protas tokio kiekio informacijos negali aprėpti. Kompiuteris surinks duomenis, bet ką su jais po to darysi?
Man keista dėl ketinimų kurti tarybą: suprasti, kaip susidaro produkto kaina, paprasta. Tai labai primityvu. Dažniausiai, kai iš paprasto dalyko išpučiamas labai sudėtingas, negaunama nieko.
Matau dar vieną dalyką, kuriuo neatsistebiu: skaičiuoja kainą, o PVM prideda prekybininkui kaip pelną. Mačiau sviesto kainos skaičiavimus – toks jausmas, kad tai – fikcija, kad specialiai norima, jog prieš visuomenę atrodytų labai blogai. Išmokit susiskaičiuot, po galais!
– Raimondai, ar laisvoje rinkoje kainų reguliavimas duos rezultatą? Ar neapsivers viskas į priešingą pusę?
R.Kuodis: Supraskime kontekstą, kodėl politikai naudoja šitą kortą: nes ji populiari. Politinis populizmas kaip vėžys plačiai plinta po pasaulį. Žmonės sunkiai supranta energetines problemas, tačiau sviesto kainas gerai supranta.
Įsivaizduoju, kad analizės institucija bandys daryti kažką panašaus, ką daro Lietuvos bankas. Pamenu, rengėme studiją, ar daugiau nei 20 proc. infliacija Lietuvoje buvo pagrįsta energetiniais šokais. Aš ne prieš tokio tipo analizę. Bet tam reikia supratimo, kaip veikia ekonomika. Net ir ne kiekvienam ekonomistui „vartyti“ tarpšakinius balansus.
– Sunkus ir miglotas darbas laisvoje rinkoje pamatyti visas kainas ir nuspręsti, kurios turėtų nekilti. Koks turėtų būti rezultatas?
A.Sysas: Gal jo jokio ir nebus, gal kainos ir toliau galės neprognozuojamai augti. Ką padarys taryba, pasakyti negaliu – galiu pasakyti, ką gali padaryti mūsų komitetas: šį procesą seksime, ir jei reikės įstatyminio įsikišimo, tą ir darysime. Tikėsimės, kad taryba nedirbs tuščiai. Pagal maisto augimo kainas Lietuva – viena pirmaujančiųjų ES. Kažkokias išvadas reikia daryti.
Gruodžio 6 d. Europos Parlamente sukurta analogiška Žemės ūkio ir maisto kainų komisija. Vadinasi, jie irgi teiks rekomendacijas, gali atsirasti naujos direktyvos. Tai reiškia, kad problemą dėl maisto kainų mato visoje Europoje.
– Dainiau, ar yra pavojaus, kad gali būti perlenkta lazda?
D.Dundulis: Man norėtųsi, kad būtų rezultatas. Jei aišku, kad nebus jokios naudos, darbo geriau nepradėti.
Ką ES piliečiai gaus iš minėtos komisijos? Manau, kad nieko, o ten dirbantys funkcionieriai gaus labai gerą atlyginimą be jokios atsakomybės.
Maisto taryba suras atpirkimo ožį – faktas, kad tai bus prekybininkas, nes tai populiaru prieš rinkėją.
– Raimondai, jūsų nuomone, rezultatas įmanomas?
R.Kuodis: Aš arčiau skeptikų. Pas mus sąlygos konkurencijai geros, yra konkurencijos ir su aplinkinėmis valstybėmis.
Praktinis reguliavimas gana komplikuotas, nes yra gana mažai homogeninių prekių: sunku sugalvoti, ką reikėtų įtraukti į krepšelį.
Aš daugiau verslo bendruomenės sąmoningumo šalininkas.
