Vidutiniškai kiekvieno asmens indėlis ūgtelėjo 16,6 proc., nors konkreti grąža priklausė nuo pasirinktos investicinės rizikos lygio: jauniausios grupės pensijų fondų dalyviai, kurių kaupiamos lėšos investuotos rizikingiausiai, padidino savo turtą net 20,3 proc., o vyriausieji – 7 procentais.
Visais atvejais pernykščiai antrosios pakopos fondų veiklos rodikliai geri, investavimo grąža iš esmės tokia pat kaip ir trečiosios pakopos pensijų sistemos, kuri pasirenkama visiškai savanoriškai, valstybei neprisidedant savo įnašu.
Šiuos sėkmingų metų duomenis pirmoji paskelbė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) tuo metu, kai Lietuvos bankas (LB) pristatė savo „Baltąją knygą“, kurioje pateikė ir siūlymus, kaip reikėtų pertvarkyti antrosios pakopos pensijų sistemą.
Nors LIPFA komentavo, kad LB pateikė racionalių siūlymų pensijų sistemai tobulinti, pritarė poreikiui įtraukti į lėšų kaupimą darbdavius ir geriau informuoti gyventojus, svarbiausios idėjos asociacijai aiškiai nepatiko.
Pirmiausia kliūva esminis Lietuvos banko siūlymas atsisakyti valstybės paskatos būsimiesiems pensininkams. LIPFA taip pat kritikuoja valstybinio pensijų fondo įkūrimo idėją.
Pensijų fondų atstovai tvirtina, kad valstybės finansinė paskata – labai svarbus stimulas, skatinantis gyventojus papildomai kaupti lėšas senatvei, ir to atsisakius gerokai sumažėtų jų motyvacija asmeniškai prisidėti prie būsimų pensijų.
Pastangos įtraukti į pensijų fondų kaupimą darbdavius neatsvertų neišvengiamų finansinių praradimų ir jų indėlis gali būti tik papildoma išteklių gausinimo priemonė. Esą vien bendri valstybės, darbdavių ir gyventojų lėšų šaltiniai leistų pensijoms Lietuvoje pasiekti tvarią 70–80 proc. buvusių atlyginimų pakeitimo normą.
Pasak LIPFA, Valstybinis pensijų fondas niekuo nesiskirtų nuo privačių fondų, tik su jais nelygiateisiškai konkuruotų remdamasis valstybės parama, o tai nebūtų efektyvus biudžeto lėšų naudojimas, dar ir verčiantis visus šios rinkos dalyvius didinti administracines išlaidas.
LB laikosi priešingos nuomonės. Ši institucija tvirtina, kad darbdavių indėlis galėtų pakeisti valstybės įnašą į antrosios pakopos pensijų fondus.
Tai kasmet biudžetui atsieina 300 mln. eurų ir suma vis didėja, o šias būsimų pensininkų kaupimui skirtas lėšas būtų galima naudoti spartesniam esamų pensijų didinimui.
Valstybė į antrosios pakopos pensijų fondus iš viso jau pervedė 1,4 mlrd. eurų, tai sudaro 22 proc. jų įmokų. Esą toks šių fondų rėmimas biudžeto lėšomis Vakarų šalyse nėra tipinė praktika.
Negana to, LB mano, kad valstybės įnašą pakeitus darbdavių įmokomis išaugtų konkurencija darbo rinkoje, nes įmonės varžytųsi kurdamos geresnes sąlygas darbuotojams ir prisidėdamos prie jų būsimų pensijų didinimo. Atseit visi tik laimėtų, nors realiame gyvenime taip nebūna.
Valstybės valdomo fondo kūrimo naudą LB irgi motyvuoja pirmiausia didėsiančia konkurencija, nes gyventojai galėtų rinktis tarp valstybinio ir privačių fondų.
Kartu teigiama, jog tai padidintų pasitikėjimą visa antrosios pakopos pensijų sistema, nes žmonės tiki, kad valstybė garantuos sukauptų pinigų saugumą.
Bet akivaizdu, kad tokiu atveju privatūs fondai atrodytų menkiau patikimi ir jiems būtų sunku konkuruoti su valstybiniu.
Be kita ko, LB mano, kad valstybinis fondas ne tik teiktų grąžą pensijų kaupimo dalyviams, bet dar ir aktyviau investuotų lėšas Lietuvoje, tai skatintų šalies ekonomikos plėtrą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė I.Ruginienė jau entuziastingai pritarė LB siūlymui įtraukti į antrosios pakopos pensijų kaupimą darbdavius, o valstybės įmokos atsisakyti.
Ministrė aiškino, kad tokie kaupimo pokyčiai Lietuvą artintų prie skandinaviško modelio, kai darbdaviai su profesinėmis sąjungomis sutaria dėl profesinių fondų, garantuojančių didesnį socialinį saugumą ateityje.
Tiesa, valstybinio fondo kūrimą ji vertina santūriau, ragina atlikti kaštų ir naudos analizę.
Premjeras G.Paluckas kalbėjo tik apie Seime įregistruotus siūlymus, kaip įgyvendinti Konstitucinio teismo sprendimą, kuriuo paskelbta, kad Pensijų kaupimo įstatymas, ribodamas galimybę pasitraukti iš kaupimo fondų, pažeidžia Konstituciją.
Vyriausybė žada leisti pasitraukti iš antrosios pakopos fondų žmonėms, priartėjusiems prie pensinio amžiaus ir sukaupusiems mažas sumas, taip pat numatyti konkrečias sąlygas, kada leidžiama atsiimti dalį pinigų.
Matyt, politikų įkarštį leisti žmonėms lengvai atsiimti antrosios pakopos pensijų fondų lėšas vėsina ekonomistų perspėjimai, kad tuomet šalies lauktų liūdnos pagirios, kaip atsitiko Estijoje – esą estams atsiėmus apie ketvirtadalį pinigų ir juos išleidus vartojimui iš pradžių ekonomika pakilo, bet išsekus šiam šaltiniui greitai prasidėjo nuosmukis.
Regis, pensijų fondus, kaip ir mokesčių sistemą, valdantiesiems reikės reformuoti, tik lengvai rinkėjams dalytus pažadus teks derinti su ekonomine realybe sprendžiant sunkų uždavinį, kaip pamaloninant vienas gyventojų grupes smarkiai nesupykdyti kitų.
