Sekmadienis „Norfos“ parduotuvėse paprastai būna ramaus apsipirkimo diena. Agurkai, pomidorai, bulvės, morkos, kopūstai, svogūnai, pievagrybiai, bananai, citrinos, melionai – visų šių ir gausybės kitų prekių vaisių ir daržovių skyriaus lentynose pasirinkimas būna didelis.
Tačiau pirmadienio pavakare visose Lietuvoje esančiose „Norfos“ parduotuvėse kylantis šurmulys ties daržovių ir vaisių lentynomis netyla tol, kol jos neištuštėja. Žmonės iš anksto prisikrauna jų pilnus krepšius ir lūkuriuoja ties kasomis 17 valandos, kad už jas galėtų atsiskaityti mokėdami perpus pigiau.
Akcija nepaliečia tik perdirbtų daržovių, pavyzdžiui, virtų burokėlių vakuuminėse pakuotėse, raugintų kopūstų, raugintų agurkų ar virtų kukurūzų.
Akcija pranoko lūkesčius
„Patirtis jau solidi. Esame patenkinti tuo, ką sugalvojome ir įgyvendinome. Akcija, kurios metu pirmadieniais daržovėms ir vaisiams taikoma 50 proc. nuolaida, yra mūsų sumanymas ir jis pavyko“, – patikino „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Pernai sausio 8-ąją pradėta taikyti akcija nėra kokio nors užsienio prekybos tinklo atitikmuo, „Norfos mažmenos“ darbuotojai jos nuo nieko nekopijavo. Jie padarė tai vildamiesi, kad pirkėjams tinklas taps dar patrauklesnis.
Tiesa, akcijos laikas buvo pakoreguotas. Iš pradžių ji pirmadieniais buvo skelbiama nuo 14 val., vėliau – nuo 17 val., nes pirkėjai, kurie dieną negali atsitraukti nuo darbų, vakarais „Norfoje“ rasdavo tuščias lentynas.
Jos po akcijos greitai užpildomos. Iš ūkininkų ir kitų tiekėjų daržovės bei vaisiai – visa tai, kas tiekiama centriniam „Norfos“ sandėliui Kėdainiuose, į jį suvežama per sekmadienį ir pirmadienį. Taip iš anksto pasirengiama antradienio rytui, kai tenka išgabenti užsakymų siuntas į parduotuves.
Dar vienas teigiamas akcijos poveikis – asortimento gausa. Antradieniais–ketvirtadieniais į tinklo parduotuves vežama išskirtinių prekių, pavyzdžiui, egzotinių vaisių. Užsakoma jų nedaug – tiek, kad iki savaitės pabaigos visa tai būtų parduota.
„Svarbu ir tai, kad akcija padėjo smarkiai sumažinti pasenstančių – utilizuoti atiduodamų prekių kiekį, o ir ūkininkų triūsas nenueina veltui. Tai, ką jie užaugina, pasiekia vartotojus“, – kalbėjo D.Dundulis.
Kiekvienoje „Norfos“ parduotuvėje yra specialūs dengti konteineriai, į kuriuos sukraunami valgyti nebetinkami vaisiai bei daržovės. Šie konteineriai gabenami į centrinį antrinės „Norfos mažmenos“ įmonės „Rivona“ sandėlį Kėdainiuose, iš jo – į Krekenavoje esančią biodujų jėgainę.
Poreikis vis dar didėja
Pasak D.Dundulio, prieš šventes bei tarp Kalėdų ir Naujųjų metų akcija nebuvo skelbiama, nes daržovių ir vaisių poreikis tuo metu buvo ypač didelis. Jų buvo gausiai perkama, tad tekdavo kone kasdien iš naujo užpildyti parduotuvių lentynas.
„Privalėjome įvykdyti parduotuvių užsakymus, nors tai padaryti nebuvo paprasta. Ir tik sausio pradžioje, kai pasibaigė šventės, vėl sugrąžinome vaisių ir daržovių išpardavimo akciją.
Po jos iš karto vartotojams buvo pateiktos naujų siuntų prekės – ir tų, kurios tiekiamos iš Pietų valstybių, ir mūsų šalies augintojų“, – teigė pašnekovas.
Bulvėms, morkoms, kitoms daržovėms, kaip ir obuoliams ar kriaušėms laikyti tinkamiausios sąlygos yra ūkininkų sandėliuose. Juose yra kontroliuojamas ir drėgmės kiekis, ir temperatūros režimas, būtinas jų kokybei išsaugoti.
Kuo trumpesnis kelias – kuo mažiau laiko praeina, kol iš ūkių atgabentos prekės pasiekia parduotuvių lentynas, tuo geriau vartotojams. Todėl tiekimas organizuojamas taip, kad prekybos tinklo centriniame sandėlyje Kėdainiuose, kuriame viskas išskirstoma pagal parduotuvių užsakymus, jos neužsibūtų.
„Šiuo metu vaisių ir daržovių poreikis ypač didelis. Specialiai pirmadienį parduotuvėje „Norfos bazė“ apžiūrėjau jų skyrių stebėdamas, ko ir kiek liko akcijai.
Regime pardavimo augimo tendenciją, todėl dar labiau didinsime vaisių bei daržovių kiekį parduotuvėse, nes pirmadieniais jų jau pritrūksta ir nebėra ko pasiūlyti per akciją.
Kiek ir ko reikia tiekti daugiau, yra sprendžiama įvertinus algoritmus – prekių pardavimo duomenis“, – paaiškino D.Dundulis.
Parama ir smulkiajam verslui
Pirkėjams prieš metus „Norfos“ įvesta naujovė tapo ypač patraukli. Vieniems priimtiniausias yra išpardavimas, kitiems – galimybė po jo įsigyti ypač šviežių vaisių bei daržovių. Pastariesiems pirkėjams pirmadienis – ne itin tinkanti diena, bet jie paprastai žino, kad nuo antradienio lentynos iš naujo bus pripildytos.
Pirmadieninė akcija yra savita „Norfos“ parama ir smulkiojo verslo atstovams.
„Neabejoju, kad akcijos metu dalis prekių atsiduria mažųjų prekybininkų rankose.
Turgaus prekeiviai, kurie dirba pagal verslo liudijimus, nuolat ieško, kur ir ką galėtų įsigyti pigiau ir gauti pajamų iš kainų skirtumo. Vienas jų prekių šaltinis – tiekimo bazės. Pastaruoju metu, tikėtina, dalį daržovių jie įsigyja ir mūsų tinkle.
Kad pas mus pirmadieniais apsiperka ir mažosios maitinimo įstaigos, liudija ne tik gausus daržovių, bet ir šviežios mėsos pardavimas. Regime, kad pirmadieniais jos ypač gausiai perkama. Tikėtina, kad verslininkai, atvažiavę į parduotuvę, tuo pat metu apsirūpina visais būtinais produktais“, – kalbėjo D.Dundulis.
Tai paliudijo ir patys pirkėjai.
„Vilniuje turime savo kavinę. Visų produktų neįmanoma pripirkti tiek, kad užtektų savaitei, bet naudojamės galimybe pigiau apsipirkti, tad pirmadieniais traukiame į „Norfą“, – yra sakiusi parduotuvėje pakalbinta verslininkė.
Šeimos kavinę Vilniuje turinti Rita pirmadieniais taip pat užsuka ir į „Norfos bazės“ parduotuvę.
„Ši parduotuvė man daug arčiau darbo, tačiau kartais joje daržovių netgi pirmadienio ryte nebebūna. Nieko nepadarysi, juk tai išpardavimas to, kas pasiliko po savaitgalio.
Štai todėl pasiekiu ir „Hyper Norfą“ kitame miesto gale. Akcija man svarbi, nes pati gaminu kavinėje dienos pietus – daug reikia ir svogūnų, ir morkų, ir kitų daržovių bei mėsos. Tenka ieškoti, kur produktų įsigyti pigiau. Kad savikaina būtų mažesnė, pasinaudoju akcija“, – pasakojo Rita.
Netrūksta ir iššūkių
Regimiausias akcijos poveikis – bendras „Norfos“ tinkle parduodamų daržovių bei vaisių kiekis per metus padidėjo maždaug trečdaliu. Kaip pavyksta įvykdyti parduotuvių užsakymus, juk bulvių, kitų daržovių augintojams praėję metai nebuvo palankūs? Ar tai padarė poveikį ir jų supirkimo kainoms?
„Kone kaskart prasidėjus naujiems metams ūkininkai įspėja, kad iki naujojo derliaus bulvių ar kitų daržovių neužteks. Apie tai kalbama ir šiuo metu, tačiau bent jau bulvių kainos per metus beveik nepakito.
Kartu tenka girdėti ir tai, kad bulvių siuntos gabenamos į Ukrainą, kurioje parduodami dideli jų kiekiai. Bet tai savaime suprantama, mes ūkiai ieško patraukliausios kainos.
Būta visokių metų – ir tokių, kai lietuviškų daržovių užtekdavo kiaurus metus, ir tokių, kai naujo derliaus nepavykdavo sulaukti“, – kalbėjo D.Dundulis.
Pasak jo, yra buvę, kad, ištuštėjus ūkininkų sandėliams, bulvių tekdavo atsivežti iš Švedijos bei Suomijos. Jos ir kainuodavo brangiau, nes savikainą padidindavo logistikos – transportui tenkančios išlaidos.
Kita vertus, gana anksti šviežios bulvės pradedamos tiekti iš Ispanijos ir Egipto. Pastarosios taip pat būna brangesnės už lietuviškas, tačiau ir perkama jų nedideliais kiekiais.
Kas turi didesnę paklausą – ar tai, kas užauginama vietos rinkoje, ar importuoti vaisiai bei daržovės?
„Kiekviena prekė turi savo pirkėją, – atsakė D.Dundulis. – Vertinant pagal prekių svorį, bulvių ir morkų parduodama gerokai daugiau kilogramų nei įvežtinių vaisių. Pastaruoju metu visame tinkle per dieną vien bulvių parduodama apie 30–40 tonų.
Bet vertindami apyvartos duomenis regime, kad vaisių ir daržovių apyvarta yra apylygė, nes vaisių kainos – aukštesnės.“
Nedidelis veislių pasirinkimas
Žmonės parduotuvėse yra įpratę vertinti daržovių kainas, tačiau ar yra galimybė jiems pasiūlyti keleto veislių bulvių? Juk vienos būna labiau krakmolingos ir labiau tinka cepelinams, kitos – garnyrui, nes išvirtos sukrinta.
„Lietuvoje yra nedidelė bulvių veislių pasiūla. Paprastai apžiūriu parduotuves kitose šalyse, kuriose lankausi. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra didelė bulvių veislių įvairovė, daug lentynose ir plautų bulvių. Mūsų šalyje to dar nėra: pasirinkimas mažas, nes ūkininkai jų daug nė nepasiūlo. Tikėtina, kad jie augina mūsų gamtos sąlygoms tinkamiausių veislių bulves“, – paaiškino pašnekovas.
„Norfos“ parduotuvėse neprekiaujama ir plautomis bulvėmis. Pasak D.Dundulio, to nedaroma, nes vandens nuotekoms sutvarkyti keliami ypač griežti reikalavimai, o jiems įvykdyti reikia daug lėšų.
„Plautos bulvės būtų daug brangesnės už neplautas, tad negalime sau leisti to, ką daro vokiečiai“, – užsiminė jis.
Kita vertus, būtent „Norfa“ pirmoji iš tinklų pradėjo fasuoti bulves po kilogramą, ir tai daroma iki šiol. Nors ūkininkai šiuo metu ir turi įsigiję fasavimo aparatų, jiems pakanka sufasuoti bulves į didelius maišus, nes jas parduoda dideliais kiekiais.
Daržovių ir vaisių kainos per metus sumažėjo
- Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) tyrimų duomenimis, šiemet sausio pirmąją savaitę, palyginti su tuo pačiu laiku 2024-aisiais, Lietuvos didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse daržovių kainos buvo gerokai mažesnės.
- Pavyzdžiui, baltagūžių kopūstų kilogramas kainavo vidutiniškai 0,64 euro – apie 24 proc. mažiau nei pernai sausį.
- Nesupakuotų morkų kilogramo kaina siekė 0,61 euro ir buvo apie 7,6 proc. mažesnė nei prieš metus. Nesupakuotų bulvių kilogramo vidutinė kaina sudarė 0,56 euro ir buvo ketvirtadaliu mažesnė nei pernai sausį. O supakuotų bulvių vidutinė kilogramo kaina siekė 0,72 euro ir buvo apie 9 proc. didesnė nei prieš metus.
- Lietuvoje užaugintų obuolių mažmeninė kaina nagrinėjamu laikotarpiu sudarė 1,38 euro už kilogramą ir buvo 8,66 proc. didesnė nei prieš metus.
- Anot ŽŪDC, bulvių ir lauko daržovių mažmeninės kainos gali pradėti didėti, nes Lenkijoje ir kitose šalyse sausio antrą savaitę jau pradėjo didėti jų kainos augintojų ūkiuose.
