Ji teigė, kad startuoliai Lietuvoje jau yra tapę svajonių darbovietės sinonimu, tačiau egzistuoja nemažai su darbu juose susijusių mitų.
„Nors vertindami startuolius pasauliniu mastu neretai susitapatiname su išskirtinėmis istorijomis apie mestas mokyklas, unikalias idėjas ir ankstyvą sėkmę, žvelgdami į Lietuvos startuolių ekosistemą matome, kad į sėkmę startuolius šiandien lydi ambicija, kantrybė, nuolatinis darbas bei užsispyrimas.
Vienaragiai gimsta tiems, kurie aiškiai supranta, kas juos asmeniškai varo į priekį, vysto produktus, kurie kuria globalią vertę, atliepia rinkos poreikius, daug dirba ir nestokoja ambicijos. Ne idėja, o būtent tai, kas ir kaip ją realizuoja, ir lydi į sėkmę“, – pasakojo Lietuvos startuolius vienijančios organizacijos vadovė.
Visgi, G.Verbickaitės teigimu, lyginant startuolius su tradiciniais verslais, išryškėja nemažai skirtumų.
„Tradicinis verslas, visų pirma, orientuotas į pelną, kai siekiama kasdien uždirbti daugiau. Tuo metu startuolio pirminis tikslas – itin sparčiai augti, apimti kuo didesnę rinkos dalį. Maža to, tradicinis verslas neretai parduoda apčiuopiamus produktus, kai startuoliai – technologinius sprendimus, inovacijas, naujus verslo modelius arba žinias.
Tai ir lemia, kad startuolių verslo aplinka dažnai rizikingesnė, su daugiau svyravimų aukštyn ar žemyn, tačiau ir investicinė grąža sėkmės atveju – įspūdinga“, – sako ji.
Dažnai manoma, kad startuoliai yra tik programuotojų, informacinių technologijų (IT) analitikų ar technologijų inžinierių žaidimų aikštelė, tačiau G.Verbickaitė skubėjo paneigti ir šį mitą.
„Paaugę startuoliai turi įvairius specialistus ar skyrius: rinkodaros, pardavimų, žmogiškųjų išteklių, klientų aptarnavimo ir daugelį kitų. Ir nors šiuo požiūriu startuoliai panašūs į tradicinius verslus, jie dažnai turi lanksčias ar mažai apibrėžtas struktūras, jų darbuotojai prisiima plačias atsakomybes. Tai – galimybė talentams turėti sprendimų laisvę, daryti tiesioginę įtaką procesams, įgyvendinti savo idėjas, betarpiškai bendrauti su verslo įkūrėjais ir vadovais „, – teigė G.Verbickaitė.
Jau šiandien įdarbintų per 400 darbuotojų
Susiviliojusiems startuolių darbo modeliu ir svarstantiems su juo susieti savo karjerą, G.Verbickaitė turi gerų žinių. Šiuo metu vien „Unicorns Lithuania“ nariai ieško per 400 darbuotojų – IT specialistų, produktų vadovų, rinkodaros specialistų. Lietuvoje veikiančių startuolių mokamas vidutinis darbo užmokestis praėjusių metų pabaigoje siekė 4,1 tūkst. eurų iki mokesčių – tai dvigubai daugiau už vidutinį atlyginimą šalyje.
„Didžiausia komandų plėtra Lietuvoje numatoma kibernetinio saugumo, programinės įrangos kūrimo ir telekomunikacijų srityse veikiančiose įmonėse. Paklausiausi šiandien yra programuotojai ir infrastruktūros inžinieriai, trūksta ir analitikų, skaitmeninės rinkodaros specialistų. Trūksta talentų, galinčių kurti ir globaliai komercializuoti aukštos pridėtinės vertės technologijų produktus. O rinkdamosi darbuotojus, bendrovės atkreipia dėmesį ir į asmenines savybes: komunikabilumą, lankstumą, motyvaciją augti, prisitaikyti prie dinamiškos aplinkos“, – sakė pašnekovė.
Svarbiausiomis ateities kompetencijomis įvardijamos vartotojo sąsajos ir patirties dizaino (UI/UX), infrastruktūros inžinerijos bei tinklalapių kūrimo žinios. Į sunkiausiai užpildomų pozicijų viršūnę taip pat patenka duomenų mokslininkai, inžinieriai, technologijų vadovai.
Ragina skirti dėmesio gamtos mokslams, technologijoms, inžinerijai
Šiuo metu Lietuvos startuolių ekosistema vienija apie tūkstantį įmonių, kuriose dirba daugiau nei 18 tūkst. specialistų. „Unicorns Lithuania“ asociacija kartu su bendruomene kryptingai siekia, kad iki 2030 m. šis skaičius šoktelėtų tris kartus, iki 3 tūkst. įmonių, kurios galėtų sukurti net 40 tūkst. darbo vietų.
„Tačiau Lietuvai trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų – tai stabdo įmonių augimą, mažina šalies ekonomikos plėtrą ir konkurencingumą. Deja, kol kas Lietuvos švietimo sistema nėra pakankamai orientuota į ateities darbo rinkos poreikius. Ypatingas moksleivių dėmesys turėtų būti skiriamas STEM – gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos, IT, finansinio raštingumo ir antreprenerystės – įgūdžiams, kad jaunimas būtų geriau pasirengęs prisidėti prie aukštą pridėtinę vertę kuriančių veiklų“, – teigė G.Verbickaitė.
Pasak jos, švietimo sistemos kokybės gerinimas turėtų ilgalaikį poveikį šalies ekonominiam augimui.
„Universitetų vaidmuo taip pat yra kritiškai svarbus, ypač susiduriant su mažėjančiu studentų skaičiumi ir stiprėjančia konkurencija dėl gabių studentų, kurie neretai renkasi studijas užsienyje. Taikant tikslinio finansavimo modelį, Lietuvoje būtų galima sustiprinti aukštųjų mokyklų patrauklumą, pritraukiant ir išlaikant gabiausius studentus. Be to, toks modelis skatintų ne tik reikšmingų mokslinių tyrimų ir inovacijų kūrimą, bet ir padėtų grąžinti specialistus iš diasporos bei užsienio. Ilguoju laikotarpiu tai skatintų ir mokslinę pažangą inovacijų srityse“, – sakė ji.
