„Pateiktas dokumentas mums priimti iš principo griauna Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Įgyvendinus jo sprendinius, tai yra, sustabdžius jūros vėjo parkus, Lietuvos žmonėms elektros energijos kaina bus didesnės 5–6 centais“, – pirmadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje teigė D.Kreivys.
„Tai reiškia, kad kiekvienas gyventojas papildomai, iš savo kišenės turės sumokėti 60 eurų per metus. Mūsų valstybė dėl to praras 1,26 mlrd. eurų per metus, o mūsų pramonės įmonės turės mokėti už elektrą beveik 2 kartus daugiau“, – pridūrė jis.
Išplatintoje atskirojoje nuomonė konservatoriai tvirtina, kad jūros vėjo parkų statyba savo reikšme nacionaliniam saugumui prilygsta suskystintų gamtinių dujų terminalo „Independence“ įrengimui ar sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Jų teigimu, nutraukus šį projektą 2030 m. Lietuva galės pasigaminti tik 75 proc. šalies sunaudojamos elektros energijos.
„Iš kur tie skaičiai? Pirmiausiu noriu pasakyti, kad mes keletą kartų svarstėme, kiek Lietuva suvartos elektros energijos ir skaičiai paskutiniai, kuriuos girdėjau komitete buvo Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 23 twh (teravatvalandės – ELTA) ir Lietuvos energetikos agentūros bazinis scenarijus taip pat buvo virš 20 twh“, – pabrėžė D. Kreivys.
Kitos nuomonės laikėsi „Nemuno aušros“ atstovas Artūras Skardžius. Pasak jo, planuojamas jūros vėjo parkas generuotų perteklinę elektros energiją, o ją išgauti sausumoje būtų pigiau.
„Baikime mes žaisti su milijardais. Sausumos vėjas, du kartus pigesnė gamyba, generacija negu jūroje. Tai kam mums reikės pirmumo teise du kartus brangesnę energiją supirkinėti? (...) Manau, kad eksportuojamą energiją būtų labai prabangu 3 milijardais remti“, – teigė jis.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas sakė, kad antrojo jūros vėjo parko valstybė neturėtų subsidijuoti, o skelbti konkursą tiek jūroje, tiek sausumoje, jo manymu, būtų protingiau.
„Negalime daryti projektų, kurie elektros vartotojams kainuos brangiai ir reikės primokėti. Kai pirmas vėjo parko įvyko be jokių subsidijuojamų ir fiksuotų kainų, taip ir antras parkas turėtų įvykti. O jeigu mes norime kokį geriausią pasiūlymą gauti iš vėjo kainų, tai galime paskelbti konkursą, tiek sausumoj, tiek jūroj“, – kalbėjo jis.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai vėl nepavyko priimti pozicijos dėl antrojo 700 MW Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurso – svarstymą nuspręsta atidėti sausio 14 dienai ir sulaukti detalesnės projekto analizės.
ELTA primena, kad jūrinio vėjo parko aukcioną vykdo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Antrojo konkurso dalyviai galės pasiūlyti elektrinių plėtros jūroje vystymo mokestį valstybei, kurio minimali suma turės siekti bent 5 mln. eurų, kiekvienas dalyvis realiuoju laiku turės siūlyti mažiausiai minėta suma didesnį vystymo mokestį už pasiūlytą prieš tai.
Megavatvalandę elektros konkursą laimėjusi įmonė galės parduoti mažiausiai už 75,45 eurus, daugiausiai – už 125,74 eurus.
Potencialų antrojo konkurso laimėtoją tikimąsi paskelbti balandžio antroje pusėje, tuomet jį iki 60 kalendorinių dienų laikotarpiu turėtų įvertinti vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.
Antrajame aukcione dalyvaus valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Ignitis“, tai svarsto Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.
Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.
Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).
