Negana to, Lietuvoje, vienintelėje iš Baltijos šalių, daugiau žmonių (28 proc.) laukia, kad gyvenimas gerės, negu yra manančių, jog blogės.
Vis dėlto artėjant didžiosioms metų šventėms lietuviai, kaip latviai ir estai, šiemet nusiteikę išlaidauti šiek tiek mažiau nei pernai.
Dažniausiai norima gauti ar dovanoti praktinę naudą teikiančius daiktus, geidžiamos ir valgomos dovanos.
Vidutinis lietuvio biudžetas Kalėdų stalui ir dovanoms – nuo 150 iki 300 eurų.
Tiesa, 18 proc. gyventojų iš viso neketino pirkti dovanų. Tai labiau būdinga vyresnio amžiaus žmonėms.
Nestebina, kad daugiau pinigų šventėms išleidžia miestų gyventojai, bet nelauktai dovanoms dosniausi žada būti ne vilniečiai, kauniečiai ar klaipėdiečiai, o panevėžiečiai – penktadalis pastarųjų sako, kad artimiesiems ir draugams pasveikinti skirs 151–200 eurų.
Kituose miestuose vyrauja kuklesni, 200 eurų neviršijantys biudžetai.
Menkiausias išlaidas numato mažų miestelių ir kaimų gyventojai. Sutaupyti žmonės tikisi pasinaudoję prekybininkų akcijomis, ieškodami parduotuvėse palankiausių kainų.
Didžiausias apklausoje įvardytas išlaidas (nuo 200 iki 300 eurų) dovanoms ketina skirti 13 proc. lietuvių – 1 proc. daugiau nei estų ir 4 proc. daugiau nei latvių.
Latvijos gyventojai pirmauja ir mažiausiai išlaidauti ketinančiųjų grupėje – 15 proc. latvių dovanoms planuoja skirti iki 50 eurų, o lietuvių ir estų – tik 9 procentai.
Ketvirtadalis lietuvių atsakė, kad dovanoms išleis nuo 100 iki 200 eurų.
Tai dažniausias apklausoje nurodytų sumų pasirinkimas, bet taip atsakė 6 proc. mažiau žmonių nei per analogišką pernykštę apklausą. Tam įtakos galėjo turėti ir vis auganti geopolitinė įtampa.
Šiek tiek kuklesnis šiemet turėtų būti ir šventinis visų trijų Baltijos šalių gyventojų stalas.
Daugiau nei 300 eurų tam ketina skirti tik po 4 proc. lietuvių ir estų bei 3 proc. latvių.
O kukliausias šventines vaišes (mažiau nei už 50 eurų) nurodė 21 proc. lietuvių, 22 proc. estų ir net 30 proc. latvių.
Pagal vidutiniškas tarp 100 ir 200 eurų išlaidas šventiniam stalui taip pat pirmauja lietuviai: taip atsakė 27 proc. mūsų tautiečių, o latvių vėl mažiausiai – 16 procentų.
Tokie rezultatai atspindi ir oficialią Eurostato statistiką, kuri rodo, kad Latvija pagal gyventojų perkamąją galią atsilieka nuo Lietuvos ir Estijos.
Be abejo, visų trijų Baltijos šalių gyventojų šventinių išlaidų mažėjimui, be geopolitinių grėsmių, įtaką daro vis dar aukštos maisto kainos, nors bendrą infliaciją pastaraisiais metais regione ir pavyko suvaldyti.
Tuo metu kita apklausa atskleidė, kad lietuviai labiausiai Baltijos šalių regione nusiteikę leisti pinigus įvairiam vartojimui, pirkiniams ir mažiau nei latviai ar estai linkę taupyti.
Susilaikyti nuo išlaidų ir kaupti finansinius išteklius šių metų pabaigoje ketino 22 proc. lietuvių, 30 proc. estų ir 32 proc. latvių.
Antai naują automobilį nori įsigyti 9 proc. lietuvių ir tik po 5 proc. latvių ir estų.
Lietuvos gyventojai pirmauja ir apklausus Baltijos šalių žmones apie kitus brangesnius pirkinius – baldus, buitinę techniką, telefonus.
Šiuos daiktus ketina įsigyti 15 proc. lietuvių, 13 proc. latvių, o estai, gal ir dėl jų šalį apėmusio ekonominio sąstingio, patys taupiausi – tiktai 9 proc. atsakė, kad skirs pinigų brangiems pirkiniams.
Mūsų šalies gyventojai dažniau už kaimynus planuoja ir keliones į užsienį. Taip atsakė 25 proc. lietuvių, 20 proc. latvių, o estų vėl mažiausiai – 17 procentų.
Krinta į akis tai, kad nemažai lietuvių (8 proc.) ketino dar šiemet įsigyti naują būstą ar pradėti jo statybų procesą.
Daugelis mūsų šalies žmonių nekilnojamąjį turtą laiko itin saugia ir garantuotą pelną teikiančia investicija, todėl turbūt dalis jų nori naujo būsto ne vien tik gerindami gyvenimo sąlygas, bet ir apsaugodami savo santaupas.
Užtat lietuvių pasitikėjimas kitais investavimo būdais menkesnis nei latvių ir estų. Išmokti geriau planuoti savo biudžetą nori 14 proc. lietuvių, o estų – 19 procentų.
Tiesa, daugiau nei trečdalis lietuvių žada ieškoti būdų, kaip padidinti savo pajamas, ir šiuo požiūriu tik latviai mus šiek tiek lenkia.
Naujo geriau atlyginamo darbo rengiasi ieškoti 12 proc. lietuvių ir 9 proc. estų, o latvių daugiausia – 13 procentų.
Papildomų galimybių užsidirbti nori susirasti daugiausia lietuvių – 16 proc., latvių – 15 proc., estų – 14 procentų.
Tikinčių, kad šiemet gaus priedą prie atlyginimo, daugiausia tarp latvių (13 proc.), estų – 12 proc., o lietuvių – tik 9 proc.
Apibendrinant metų pabaigos gyventojų apklausas apie šventines išlaidas, pirkinius ir pajamų lūkesčius galima tvirtinti, kad Baltijos šalių žmonių nuotaikos nėra pastebimai blogesnės nei praėjusiais metais.
Bet nerimas dėl ateities ir geopolitinė įtampa skatina žmones būti atsargius, netrykšti optimizmu.
