„Matyt, tie antrosios pakopos pakeitimai bus 2 etapais daromi. Pirmasis etapas, tai KT sprendimo įgyvendinimas. KT pasisakė, kad turi būti sąrašas tam tikrų aplinkybių, kai žmonės gali išeiti. Tačiau galima svarstyti ir atvejus, kai žmonės yra sukaupę ne itin reikšmingas sumas, ir tai nesuponuoja, jog išmokos bus reikšmingos ir padės gyvenime. Tai tokie žmonės galėtų pasitraukti“, – trečiadienį interviu „Delfi“ teigė G. Paluckas, pabrėždamas, jog šie pakeitimai „laukia pavasario sesijoje“.
„Antras dalykas, tie žmonės, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę 5–10 metų, taip pat galėtų tokią galimybę turėti“, – tvirtino jis.
Be to, anot premjero, pakeitimais bus užtikrina, kad suėjus pensiniam amžiui kaupiantieji galėtų apsispręsti – ar lėšos būtų išmokamos periodiškai, ar iš karto.
„Jau sukakus pensiniam amžiui šiandien įstatymas riboja pagal tam tikrą sukauptą fondo vienetų vertę galimybes gauti periodinę, vienkartinę išmoką, arba sudaryti anuitetą. Tai mes būtume linkę pateikti visas alternatyvas pateikti asmeniui. Kitaip tariant, nebūtų asmuo apribotas ar gaus vienkartinę, ar periodinę išmoką“, – sakė jis.
Šiuo metu visi asmenys, kurie yra sukaupę daugiau nei 5 403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką. Tuo metu sukaupę daugiau nei 10 807 eurus privalo įsigyti anulitetą.
G. Paluckas abejoja, ar tokia galimybė atsiimti lėšas prives prie Estijos pavyzdžio, kur leidus atsiimti antrosios pakopos finansus fondai buvo ištuštinti.
„Lietuvoje jau buvo etapas, kai žmonės galėjo pasitraukti iš pensinių fondų. Ir ta galimybe kas pasinaudojo, kas nepasinaudojo. Bet nesitikime masinio išėjimo“, – sakė G. Paluckas.
Palaipsniui mažins valstybės indėlį į antrąją pakopą
Be to, pasak G. Palucko, reiktų mažinti valstybės indėlį į kaupimą antrojoje pensijų pakopoje. Šiuo metu, kaupiantiesiems valstybė skiria skatinamąją 1,5 proc. įmoką, kurios dydis skaičiuojamas nuo asmens metinio užmokesčio vidurkio.
„Dėl valstybės paskatos reikės apsispręsti per keletą metų. Bet esu linkęs jos atsisakyti palaipsniui, mažinant nuo 2026 m., kad per 3 metus ji išnyktų. O tie papildomi pinigai eitų į pensijų gavėjų situacijos gerinimą“, – vertino G. Paluckas.
Paklaustas, ar tokie pakeitimai nereikš, kad antroji ir trečioji pakopa taps panašios, premjeras tvirtino – skirtumo ir neturėtų būti. Jo manymu, antroji bei trečioji pakopos arba investicinė sąskaita turėtų būti pačių asmenų pasirenkami kaupimo instrumentai.
„Iš esmės didelio skirtumo tarp antros ir trečios pakopos nebūtų. Nes pagal pirminę viziją, antros ir trečios pakopos situacija skiriasi tik tuo, kad šiandien turime apribotą išėjimą ir valstybės paramą. Tai, jei valstybės paramą išimame ir sudarome sąlygas darbdaviams prie to prisidėti bei atpalaiduojame išėjimo sąlygas, tai gal tam tikras skirtumas išlieka“, – komentavo premjeras.
„Jei juos dar papildytumėme investicine sąskaita, kurios teisinės prielaidos yra, tai tada galime sakyti, kad turime pilną spektrą priemonių žmonėms, tiek tiems kurie finansiškai raštingesni, tiek norintiems saugumo. Pastarieji galėtų likti fonduose, kur yra gradacija pagal amžių ir riziką“, – sakė jis.
ELTA jau skelbė, kad Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių.
Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
