„Kalbėdami apie lengvatas turime kalbėti ir apie laikotarpį. Jei kalbame apie 2025 m. biudžetą, tai be jokios abejonės jokios lengvatos nėra ir negali būti taikomos dėl daugybės priežasčių – dėl biudžeto deficito limito, dėl finansinių įsipareigojimų, valstybės skolos ir panašiai“, – trečiadienį interviu „Delfi“ teigė G. Paluckas.
„Tačiau kalbant apie ateitį, tai 2026 m., 2027 m. ir 2028 m., tai tokia lengvata galėtų atsirasti, formuojant tą poveikį į biudžeto pajamas, kartu ruošiant ir biudžeto projektą“, – tvirtino jis.
G. Palucko Vyriausybės programoje yra numatoma, kad devynioliktasis Ministrų kabinetas mažins PVM šviežiems vaisiams ir daržovėms, fiskalinėmis priemonėmis bandys skatinti sveikesnių, šviežesnių, natūralesnių produktų prieinamumą.
Premjeras tvirtina – Vyriausybė ruoš reikiamus teisės aktus, kad būtų galima įgyvendinti šiuos įsipareigojimus.
„Seimas, aišku, yra laisvas apsispręsti matydamas pakitusias aplinkybes ar papildomą poreikį atsiradusi. Bet tos nuostatos yra programoje ir Vyriausybė paruoš reikiamus teisės aktus., kad tai būtų galima įgyvendinti“, – teigė jis.
Vyriausybės patikslintame 2025 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,02 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks tiek pat, o išlaidos 23,1 mlrd. eurų (dabar – 78,5 mln. eurų didesnės).
Lyginant su 2024 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. turėtų sudaryti apie 44,4 proc. BVP, deficitas – 3 proc. Pirminiame projekte skola siekė 43,2 proc. BVP, tačiau deficitas išliko toks pats, kadangi jau pasiekta Mastrichto kriterijaus 3 proc. nuo BVP skolinimosi riba.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
