„Šiuo metu esame iš viso sumažinę bazines palūkanų normas 100 bazinių punktų ir dabar jos siekia 3 proc. Ir dar tikrai nematėme paskutinio mažinimo“, – pirmadienį Valdovų rūmuose vykusios spaudos konferencijos metu teigė Ch. Lagarde.
„Jei duomenys ir toliau patvirtins mūsų pagrindinį scenarijų, judėjimo kryptis bus aiški, o mes toliau mažinsime palūkanų normas“, – pridūrė ECB prezidentė.
Anot jos, centrinio banko pozicija ir toliau išlieka „ribojanti“, t.y. stabdanti verslo aktyvumą euro zonoje – tai pagrindinis ECB svertas infliacijai pažaboti.
Tačiau centrinis bankas švelnina pinigų politiką ir tuo pačiu savo žinutes, nes vartotojų kainų spaudimas mažėja.
„Nors savo tikslo [užtikrinti dviejų procentų infliaciją] dar nepasiekėme, esame jau netoli“, – teigė Ch.Lagarde.
Tikisi, kad tai padės besiskolinantiems žmonėms
Paklausta, kaip vertina tai, kad aukštos bazinės palūkanų normos sukėlė daug iššūkių būsto paskolas turintiems Lietuvos gyventojams, prezidentė pabrėžė, jog reikia prisiminti – ECB tokių veiksmų ėmėsi dėl išskirtinai aukštos infliacijos.
„Prisiminkime, kad ECB tokių veiksmų ėmėsi dėl infliacijos, kuri Lietuvoje siekė beveik 20 proc. Mes padėjome ją sumažinti“, – priminė ECB vadovė.
„Tikiuosi, kad bazinių palūkanų mažinimas tinkamai paveiks bankų sistemą, kas padės besiskolinantiems žmonėms“, – paminėjo ji.
ECB ketvirtadienį 0,25 procentinio punkto sumažino palūkanų normas. Tai jau ketvirtas kartas, kai ECB pasirenka mažinti bazines palūkanų normas šiemet.
Dabar šios finansų institucijos pagrindinė indėlių palūkanų norma sudaro 3 proc.
ECB padidino palūkanų normas po to, kai po 2022 m. invazijos į Ukrainą smarkiai išaugo vartotojų kainos, tačiau šiemet atvėsus infliacijai pradėjo jas mažinti.
Lapkritį metinis vartotojų kainų augimas euro zonoje siekė 2,3 proc., pranešė oficiali ES duomenų agentūra, ir toliau didėdama po rugsėjį pasiekto trejų metų žemiausio lygio – 1,7 proc. Šis tempas atitinka analitikų prognozes.
Spalio mėnesį infliacija 20 šalių bendros valiutos zonoje pakilo lygiai iki 2 procentų – ilgalaikio ECB tikslo.
Infliacija jau 2025 m. pasieks 2 proc. tikslą
Vilniuje viešinti ECB prezidentė pabrėžia, kad institucijos pinigų politikos tikslas ir toliau išlieka 2 proc., kuris turėtų būti pasiektas jau 2025 m.
„Nuo paskutinio rugsėjo sudarėme 6 prognozes ir visos jos rodė, kad infliacija pasieks tikslą 2025 m. eigoje. Šios prognozės nesikeitė ir išliko tokios pačios artėjant prie šio laikotarpio“, – pirmadienį Lietuvos banko metinėje ekonomikos konferencijoje kalbėjo Ch. Lagarde.
„Neužtikrintumas dėl šių prognozių taip pat mažėjo. Mūsų mašininio mokymosi modelių pateikiamas neužtikrintumo lygis yra panašus į priešpandeminį. Priminsiu, anksčiau, 2022 ir 2023 m. šių prognozių neužtikrintumas buvo 4 ar 5 kartus didesnis“, – pabrėžė ji.
Anot jos, sugrįžimo prie 2 proc. nuotaikos matomos tiek žvelgiant į rinkos indikatorius, tiek namų ūkius, kur 3 metų periode tikimasi perėjimo prie šios, ilgalaikės ir tikslinės, medianos.
Tačiau, anot jos, šiuo metu taip pat matomos ir tam tikros rizikos ilgalaikiams ECB tikslams, kurios galėtų tiek paspartinti, tiek nesuderinamai su ilgalaikiais tikslais sulėtinti euro zonos infliaciją. Pasak jos, viena iš rizikų galinčių greitinti infliaciją – spartus atlyginimų augimas, o galimas JAV prekybos politikos pasikeitimas kelia mažėjimo riziką.
„Tai, ką mes matome dabar, neabejotinai yra rizikos pozicijos pasikeitimas. Mūsų infliacijos prognozė buvo susijusi su jos didėjimo rizika. Mes baiminomės, kad infliacija gali pakilti į aukštesnes projekcijas. Dabar manome, kad rizika yra dvipusė, bet tai nereiškia, jog judama link kažkokio balanso. Tad yra tiek augimo, tiek kritimo rizikos“, – aiškino ji.
„Viena iš rizikų, kuri spartintų infliaciją, būtų tolimesnis greitas atlyginimų augimas, kas nebūtų suderinama su mūsų tikslais. (...) Tuo metu per greito lėtėjimo rizikos šaltinis yra geopolitiniai veiksniai. Pavyzdžiui, JAV prekybos santykių politikos pasikeitimai“, – komentavo ji.
Ch. Lagardė išskyrė – JAV yra viena svarbiausių Europos Sąjungos (ES) prekybos partnerių, tad jos posūkis link protekcionizmo keltų pavojų euro zonos ekonomikai.
„Jei JAV imsis protekcionizmo, euro zonos augimas patirs smūgį. Mūsų eksportuotojai taip pat yra ypatingai jautrūs pokyčiams kitų valstybių pasitikėjime pasaulio prekybos sistema“, – vertino ji.
G. Šimkus: ES atsparumą ir ekonominį potencialą stiprintų tolesnė integracija
Šiuo metu svarbiausias ES iššūkis, tai pasaulyje vis didėjantis geopolitinis susiskaidymas ir jo įtaka ekonomikai, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos minininkas Gediminas Šimkus. Anot jo, ekonominį Europos atsparumą išorės sukrėtimams galėtų sustiprinti tolesnė integracija, kuri užtikrintų regiono savarankiškumą bei pramonės pajėgumų didinimą.
„Įsivesdama eurą Lietuva parodė, kad Europos projektas yra patrauklus. O jo tikslai – ekonominis stabilumas ir geopolitinė sanglauda – buvo ir tebėra itin svarbūs. Todėl turime ne tik išlikti kartu, bet ir toliau gilinti savo integraciją: tobulinti bendrosios rinkos veikimą, didinti ekonomikos augimą ir našumą, stiprinti institucinius gebėjimus“, – sako G. Šimkus.
LB valdybos pirmininko teigimu, tolesnė ES ekonominė integracija turi atliepti ir saugumo stiprinimo tikslus. Pasak jo, tai yra viena pagrindinių tvaraus ekonomikos augimo prielaidų ir turi apimti ne tik gynybos išlaidas, bet ir investicijas į naujas technologijas, energetinį saugumą bei kritinę infrastruktūrą.
