Naujienų portalo Lrytas organizuotoje konferencijoje „Saugumo kodas“ ekspertai aptarė, kaip lietuviai investuoja, į ką šiuo metu verta investuoti ir investavimą į nekilnojamąjį turtą (NT) neužtikrintame geopolitiniame kontekste.
Lietuvio portretas
Diskusijos metu paklaustas, ar lietuviai dar tik atranda investavimą, o gal jau šioje srityje yra pažengę, ekonomistas M.Dubnikovas nurodė, kad atsakymas pirmiausiai priklauso nuo to, kaip bus vertinama, kas yra investuotojas.
„Jeigu laikysime, kad pensijų fondas yra investicija, tai praktiškai visa Lietuva yra daugiau ar mažiau suinvestavusi.
Jeigu investicija laikysime tai, ką mes sutaupome, atsidedame ir investuojame sąmoningai su tikslu uždirbti, tada reikalai prastėja ir prastėja reikšmingai – jeigu kalbame apie vertybinius popierius“, – pastebėjo M.Dubnikovas.
Ekonomisto teigimu, apie 500 tūkst. lietuvių per gyvybės fondą investuoja į vieną ar kitą fondą, 50 tūkst. gyventojų – per trečią pakopą, taip pat skaičiuojama apie 60 tūkst. lietuvių, kurie aktyviai bent kartą per metus investuotoja per savo investicinę platformą.
„O šiaip kiekvienas lietuvis yra investuotojas, nes, kaip žinia, mes labai mėgstame kelis dalykus: žemę ir namelius. Tuo aspektu didžiąja dauguma investuojama – arba norima investuoti“, – pabrėžė jis.
M.Dubnikovas priminė neseniai atliktą apklausą, kuri atskleidė, kaip lietuviai šiuo metu valdo savo pinigus.
„Įdomus dalykas, kad vyrai labiau linkę laikyti grynus pinigus, o moterys labiau linkusios pasitikėti bankinėmis sąskaitomis.
O jeigu turėtų daug pinigų, tada investuotų į nekilnojamąjį turtą.
Ar galime laikyti save investuotojų šalimi? Sakyčiau, kad ne, nes pasirenkame tik vieną turto klasę ir nedarome tų likvidesnių investicijų. Nesakau, kad nereikia investuoti į NT. Reikia. Tai yra nuostabus instrumentas, ypatingai jaunam žmogui, nes jis duoda didelį svertą pačioje pradžioje“, – įvertino ekonomistas.
M.Dubnikovo manymu, lietuviai yra tokio tipo investuotojai, kuomet iš kartos į kartą perduodama mintis, jog baigus mokyklą būtinai reikia įstoti į aukštąjį mokslą ir kiek įmanoma greičiau nusipirkti nekilnojamąjį turtą.
Ekonomistas pastebėjo, kad einamosiose lietuvių sąskaitose yra apie 23 mlrd. eurų neįdarbintų pinigų.
„20 mlrd. eurų gulėjo, kai infliacija buvo daugiau nei 20 procentų. Tai reiškia, kad per tuos metus sudeginome 4 mlrd. eurų perkamosios galios. Tiesiog, lygioje vietoje, nes labai mėgstame grynus pinigus“, – stebėjosi jis.
Anot eksperto, lietuviai vis labiau mėgsta atsidėti pinigus, tačiau su finansiniu raštingumu ir investicijomis lietuviai vis dar turi problemų.
M.Dubnikovas įsitikinęs, kad Lietuva turėtų susirūpinti švietimu plačiąja prasme, nes daug žmonių, anot jo, iš tiesų neįgauna jokių finansinio raštingumo pradmenų.
„Aš turiu du sūnūs, vienas jau baigė mokyklą, ir jie pusę metų turėjo ekonominį kursą, kuris apsiribojo paklausos ir pasiūlos kreivių stumdymu. Jie nieko nežino apie pinigus, palūkanas.
Toks žmogus įstoja į universitetą, ir jeigu jis neįstoja su ekonomine pakraipa, tarkime, į menus, tai jis gali niekada gyvenime neišgirsti nieko apie pinigus ir apie pinigų valdymą.
Jis gali išgirsti apie sinusus, kosinusus, apie trigonometriją ar fiziką, kas irgi labai gerai, bet apie daiktą, su kuriuo mes susiduriame visi be išimties, galime nugyventi visą gyvenimą ir neturėti jokio išugdyto įgūdžio valdyti pinigus ar bent apie tai pagalvoti“, – problemą iškėlė M.Dubnikovas.
Investicija į NT karo metu
Nors NT išlieka lietuvių mėgstamiausia investavimo kryptimi, neužtikrinta geopolitinė situacija ir karo grėsmė dalį lietuvių gali atbaidyti nuo tokios investicijos.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas diskusijos metu atkreipė dėmesį į tai, kaip elgėsi tos valstybės ir jų piliečiai, kurias iš tiesų ištiko krizė.
D.Gedvilas priminė, kad, pavyzdžiui, Jugoslavijos krizės atveju, didžioji dalis piliečių, kurie turėjo grynųjų pinigų, jautėsi saugiau. Prasidėjus karui Ukrainoje, visi ukrainiečiai taip pat puolė į bankomatus išsiimti grynus pinigus.
Tačiau labiausiai D.Gedvilą nustebino gyventojų investicijos į NT net ir karto metu.
„Jau pirmosiomis karo Ukrainoje dienomis nuvažiavęs pasidomėjau, ar Ukrainoje yra investuojančių į nekilnojamąjį turtą – ar stato daugiabučius, gyvenamuosius namus.
Ir turiu pasakyti, kad per pusmetį Ukrainoje, pirminėje rinkoje parduota 5 tūkst. naujai pastatytų būstų. Per metus, tikėtina, kad pirminėje rinkoje bus parduota apie 10 tūkst. naujų būstų.
Kritimas, žiūrint statistikos kreivėje, įvyko 2021 metais, po kovido, kai artėjo link karinio konflikto. NT turto rinka kažkiek krito, toliau atsistatė, ir 2022, 2023 metais Ukraina pirminėje rinkoje pardavė 7 mln. kvadratinių metrų gyvenamojo ploto.
Prasidėjus karui, pasirodo, piliečiai investuoja ir į būstą, nekilnojamąjį turtą. Mane tai labai nustebino. Galvojau, kad dabar Ukrainoje niekas nestatato, tik sudaužytus namus atstatinėja. Bet, pasirodo, investavimas įmanomas ir į būstą“, – pastebėjo D.Gedvilas.
Lygiai taip pat Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentą nustebino NT grąža.
„Pasidomėjau, kokia situacija Ukrainoje yra su NT įveiklinimu, ar įmanoma gauti kažkokią grąžą investavus į NT kariaujančioje valstybėje, ir labai nustebau, kad Kyjive būsto nuomos kainos priartėjo prie Vilniaus būsto nuomos kainų, o kai kur net brangiau. Atsiperkamumo marža Kyjive yra nebloga“, – pasakojo jis.
Anot eksperto, aiškiai matosi, kad tai, kas buvo Jugoslavijos konflikto atveju ir kas vyksta dabar Rusijos invazijos į Ukrainą atveju, yra visiškai skirtingi dalykai.
„Tai klausimas, ar tie piliečiai, kurie investuoja į NT, esant tokiai geopolitinei situacijai, kokia ji dabar pas mus, nedaro klaidos? Negaliu atsakyti. Matydamas Ukrainos pavyzdį, galvoju, kad negalime visiškai suabsoliutinti ir pasakyti, kad tai nieko verta investicija ir kariaujančioje valstybėje.
Žiūrime, ką daro lietuviai šiandien – jie diversifikuoja, jeigu turi įgūdžių investuoti į NT, bando iš Lietuvos valstybės iškelti savo investicijas.
Bet mane labai nustebino, kad net ir karinio konflikto metu NT investicija nėra beviltiška ir kai kada – visai atsiperkanti“, – papasakojo D.Gedvilas.
Pasikeitęs sąmoningumas
„Viconus“ akcininkas ir vadovas Renatas Viršilas diskusijos metu aptarė, kaip verslas dirba esant neprognozuojamoms aplinkybėms ir kaip suvaldyti rizikas.
R.Viršilas pastebėjo, kad nors prieš kelerius metus turėjome ir pandemiją, ir geopolitinius iššūkius bei sudėtingesnę ekonominę situaciją, NT investicijos nestojo, verslas toliau investavo, statė.
Be to, „Viconus“ vadovas pastebėjo, kad išmokta ir daug pamokų.
„Noriu pasidžiaugti, kad jeigu anksčiau skirdavo dėmesį tiesiog suprojektuoti ir vėliau pastatyti, tai šiandien, remiantis istorija, kurią turėjome, didelį dėmesį skiria pradiniam planavimui, įvertinant, kokį mes projektą norime sukurti, numatant rezervą, jeigu būtų kažkokia geopolitinė situacija, ar tai kainų šuoliai dėl tam tikrų medžiagų tiekimo grandinių sutrikimo, taip pat vertinant ir B variantą. To sąmoningo yra labai daug“, – pasakojo R.Viršilas.
Anot R.Viršilo, būtent pasiruošimo plano turėjimas ir padėjo užtikrinti, kad projektai nesustojo.
„Užsakovai pradėjo nebeskubėti įšokti į statytybų proceso etapą, dėdavo nemažai pastangų į pasiruošimą. Prie to prisideda ir pati projekto rengimo kokybė. Lietuvoje, noriu pasidžiaugti, kad visi projektai yra rengiami skaitmenizacijoje – visai kitame lygmenyje, kas užtikrina kokybę.
Labai svarbus yra lūkesčių identifikavimas. Tikrai pasiruošiama, rengiamos techninės užduotys, planai, kaip būtų elgiamasi, jeigu situacija eis ne pagal planą.
Tas pasiruošimas, projektavimas, taip pat plano, techninių užduočių parengimas – užsakovai suprato, kad visame projekto biudžete tai sudaro tik 10 procentų. Jei anksčiau neskirdavo dėmesio ir investicijos į šitą 10 proc., tai visas problemas perkeldavo į 90 proc. lygmenį – į statybą. Šioje vietoje sąmoningo dabar yra labai daug“, – įvertino R.Viršilas.
