– Koks yra naujausias jūsų pirkinys?
– Nuotraukų rėmeliai, į kuriuos planuoju sutalpinti gražiausias kalėdinės fotosesijos akimirkas.
– Ar dažnai jūsų pasirinkimą, ką įsigyti, lemia emocijos? Ar perkate tik tai, kas būtina?
– Paprastai didžiąją dalį prekių ir paslaugų įsigyju dėl to, kad yra poreikis. Tačiau kartais, žinoma, kaip ir visiems, pasitaiko tam tikrų neplanuotų, gerų emocijų padiktuotų pirkinių. Tai gali būti ilgai ieškoti ir pagaliau surasti daiktai, kelionių metu netikėtai atrastos interjerą pagyvinančios dekoro detalės, aksesuarai, dovanos ar lauktuvės brangiems žmonėms.
Nors kartais prekių krepšelyje gali atsirasti neplanuotų pirkinių, vis dėlto prieš priimant galutinį sprendimą – įsigyti juos ar ne, apsvarstau, ar jie man išties reikalingi, ar atliks tas funkcijas, kurioms būtų skirti, o nebus įsigyti tiesiog tam, kad yra gera nuotaika, sėkminga diena ir kažkuo reikia save palepinti ar apsidovanoti.
– Kokiems daiktams – batams, drabužiams, kvepalams, knygoms, meno kūriniams ar dar kam nors turite silpnybę ir nesusilaikote nuolat juos pirkdama?
– Tokios silpnybės, kuri pasireikštų nuolatiniu įvairių daiktų pirkimu, neturiu. Bet, žinoma, mėgstu knygas apie valstybių vadovus, pasaulio lyderius ar daug ko pasiekusius asmenis.
Smalsu sužinoti, nuo ko jų gyvenimo istorija prasidėjo ir kas liko už kadro. Tad jeigu tik pastebiu, kad yra išleista nauja man į akį kritusi knyga, retai kada atsispiriu galimybei ją įsigyti ir papildyti savo namų knygų lentyną.
Na, o kalbant apie meno kūrinius – žaviuosi įvairiais paveikslais ir kitais meno kūriniais. Tačiau didžioji dalis šių grožybių taip ir lieka parduotuvių ar galerijų lentynose, nes namuose tam arba vietos neatsiranda, arba tai nedera prie jau esančių interjero detalių, arba, ne paslaptis, būna gerokai per brangu.
– Ar privalote kam nors atsiskaityti už tai, ką įsigyjate sau?
– Oi, tikrai niekam neprivalau atsiskaityti. Kadangi pirkinius įsigyju už savo uždirbtus pinigus, vienintelis asmuo, kuris galėtų dėl išlaidų reikšti pretenzijas, esu aš pati. Bet, bent jau kol kas, nesklandumų šiuo klausimu nekyla.
– Kokia jūsų pinigų filosofija?
– Vadovaujuosi keliais principais. Visų pirma išlaidos neturi viršyti pajamų. Kitaip tariant, kiekvienas turime gyventi pagal savo galimybes. Jeigu poreikiai didėja, vadinasi, arba reikia ieškoti būdų ir galimybių didinti pajamas, arba mažinti poreikius.
Taip pat laikausi pozicijos, kad negalima sakyti, jog taupome pinigus. Reikia sakyti, kad mes juos kaupiame. Jeigu pinigus taupome, tai reiškia, kad mes nieko negalime sau leisti, gyvename nuolatiniu diržų veržimosi režimu.
O jeigu pinigus kaupiame, vadinasi, gyvename pagal savo galimybes ir savo aruode po trumputį kaupiame finansines atsargas.
Ir svarbiausia – pinigai negali tapti gyvenimo tikslu. Tai yra tik viena priemonių savo tikslams pasiekti. Vis dėlto šiuolaikiniame žvėrišku greičiu besisukančiame pasaulyje, kuriame materializmas siekia viską užkariauti, kartais žmonės susitelkia tik į pinigus ir kitus materialus dalykus, pamiršdami mūsų buvimo šioje Žemėje prasmę ir laikinumą.
– Kas turėjo didžiausią įtaką jūsų požiūriui į pinigus?
– Esu įsitikinusi, kad gyvenimo vertybes, požiūrį į mus supantį pasaulį, taip pat pinigus mes atsinešame iš savo šeimos. Jeigu šeimoje vaikai nuo mažens mokomi suvokti pinigų paskirtį, jų vertę, suteikiamas galimybes, užaugus jiems bus nesudėtinga su jais tvarkytis.
Šiuo atveju man labai pasisekė, kad tėvai padėjo man tvirtus finansinio raštingumo pamatus. Už tai esu jiems labai dėkinga.
– Kaip tėvai jus mokė elgtis su pinigais ir kokius įgūdžius stengiatės perduoti savo vaikams?
– Džiaugiuosi, kad nuo mažens mane tėvai mokė atsakingai elgtis su savo pinigais. Pamenu, vaikystėje namuose turėjau taupyklę, kurioje kaupiau savo vaikiškas santaupas ir vėliau labai atsakingai svarsčiau, kur jas išleisiu, nes aiškiai suvokiau, kad taupyklė greitai neprisipildys.
– Ką manote apie pasaulio turtuolius, kurie tik mažą dalį savo palikimo užrašo vaikams teigdami, kad jie turi patys užsidirbti, tik tuomet mokės vertinti pinigus?
– Manau, kad tai labai teisingas požiūris. Tokiu būdu tėvai skatina vaikus suprasti, kad, kaip dabar tapo madinga sakyti, pinigai ant medžių neauga, juos reikia sunkiu darbu ir per tam tikrą laiką užsidirbti.
Jeigu pavyko tėvams, yra didelė tikimybė, kad pavyks ir jų vaikams. Reikia tik didelio noro, valios ir pastangų siekti savo tikslų, svajonių ir idėjų įgyvendinimo. Juk pasaulis per vieną naktį taip pat nesusikūrė.
– Ar sutinkate, kad pinigai gadina žmones?
– Sakoma, kad didžiausi išbandymai žmones pasiekia per valdžią ir pinigus. Išlaikyti išbandymus pavyksta toli gražu ne visiems. Pasitaiko, kad pinigai žmones įtraukia į materialaus pasaulio ir puikybės gniaužtus, iš kurių nėra paprasta ištrūkti.
– Ar pamenate, kokia buvo pirmoji jūsų alga ir kam ją išleidote?
– Jeigu gerai pamenu, mano pirmoji alga buvo 400 tuomečių litų. Tai buvo minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Iš pradžių atrodė labai dideli pinigai, bet kai namuose pradėjau skaičiuoti, ką už juos įsigysiu, supratau, kad dar kurį laiką stambesnius pirkinius teks atidėti.
– Kas jus skatina uždirbti pinigų?
– Tam yra daugybė priežasčių. Viena pagrindinių – noras būti finansiškai nepriklausomai. To, manau, esant galimybėms turėtų siekti kiekviena moteris. Kitos priežastys yra susijusios su tuo, kad uždirbami pinigai padeda realizuoti savo tikslus ir siekius, kelti kvalifikaciją, sudaro sąlygas gyventi oriai.
– Ar praveriate piniginę labdarai?
– Jeigu, mano požiūriu, veikla siekiama kilnių tikslų, tokiu atveju neatsisakau prie jos prisidėti ir paremti.
– Ar yra tekę patirti bankrotą ar kitaip prarasti visus pinigus ir gyvenimą pradėti nuo nulio?
– Neteko ir, viliuosi, taip nenutiks. Jeigu taip nutiktų, tektų surašyti naujo gyvenimo scenarijų ir pasiraitojus rankoves kibti į darbus. Juk kas mūsų neužmuša, padaro stipresnius.
– Kiek pinigų reformų esate pergyvenusi ir kaip jos paveikė jūsų finansinį gyvenimą?
– Kaip ir daugelis, esu pergyvenusi keletą pinigų reformų. Ar jos stipriai paveikė mano finansinį gyvenimą? Kiek tai buvo susiję su kainų didėjimu – taip, kaip ir visiems gyventojams.
Tačiau kažkokių nepakeliamų pokyčių neteko patirti.
– Ar atsidedate kas mėnesį dalį savo pajamų vadinamajai juodai dienai ir kiek?
– Santaupoms skirtos sąskaitos, kuri būtų pavadinta „sąskaita juodai dienai“, neturiu. Tačiau planuodama savo mėnesines išlaidas visuomet įsivertinu, kokią dalį pajamų galiu skirti įprastoms išlaidoms, kokia dalis galėtų būti skirta tokiems neplanuotiems atvejams kaip, tarkim, sveikatos priežiūros, automobilio remonto ir panašioms paslaugoms. Tad juodžiausio scenarijaus atveju ir naudočiausi sukauptomis lėšomis.
– Kaip renkate dovanas kitiems – taupydama ar, atvirkščiai, stengiatės neatrodyti šykšti?
– Dovanas artimiesiems stengiuosi rinkti kruopščiai ir atsakingai. Man svarbu, kad atliepčiau asmens, kuriam skiriu dovaną, norus, poreikius, interesus, kad dovana suteiktų jam džiaugsmą ir vidinį pasitenkinimą.
Paprastai tokiai dovanai griežtų išlaidų limitų netaikau.
– Jei gaunate dovanų, kurios nedžiugina, kaip su jomis elgiatės?
– Tokių dovanų, kurios visiškai nedžiugintų, nesu gavusi. Mane kiekviena dovana, nepriklausomai nuo jos vertės ar dydžio, išties džiugina. Juk kiekviena dovana – tai savotiška ją dovanojančiojo žinutė, kad mes esame mylimi, reikalingi ir mumis rūpinamasi.
– Kokią turite svajonę, kuriai įgyvendinti nepagailėtumėte didžiulės pinigų sumos, jei tik ją sukauptumėte?
– Jeigu turėčiau pakankamas finansines galimybes, įsteigčiau į gatvę išmestų gyvūnų viešbutį, kuriame būtų užtikrintas aukščiausias gyvūnų aprūpinimo lygmuo, tokiu būdu bent iš dalies sumažinant juos išdavusių ir likimo valiai palikusių žmonių padarytą skriaudą.
– Ar tikite ritualais, esą galinčiais privilioti finansinę sėkmę?
– Jokių specialių ritualų ar apeigų, kurie pritrauktų pinigus, neatlieku. Bet turiu keletą taisyklių, kurių laikausi: visuomet stengiuosi pinigus laikyti piniginėje ir jų bet kokioje vietoje nemėtyti, o jeigu randu pamestą monetą, jos neimti, nes kažkodėl tikiu, kad ji gali atnešti finansinių nuostolių.
– Ar pinigai iš tiesų reiškia laisvę?
– Laisvę mes kiekvienas suprantame skirtingai. Ar pinigai reiškia laisvę? Vieno atsakymo nėra. Viena vertus, turėdami pinigų tampame nepriklausomi nuo kitų asmenų, jų sprendimų. Kita vertus, pinigai atneša ir tam tikrą atsakomybę, kurią reikia išmokti valdyti.
