„Manau, kad šiuo metu darbo rinkoje, kalbant apie darbuotojų ir darbdavių santykį, derybinė galia yra darbuotojų pusėje. (...) Turime ekonomikos augimą, turime labai ilgą ilgalaikį nedarbą, verslas žino, kad prisitraukti darbuotojų yra labai sunku ir atitinkamai įmonės kelia atlyginimus, bet ir pačių įmonė finansinė situacija yra labai gera“, – žurnalistams teigė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Apklausa taip pat parodė reikšmingą išaugusį lūkestį dėl gerėjančios gyventojų finansinės padėties. Gruodį padėties gerėjimo tikėjosi 28 proc. apklaustųjų, o birželį taip manė 19,1 proc. Lietuva taip pat yra vienintelė iš Baltijos šalių, kurioje daugiau gyventojų tikisi gerėjančios finansinės padėties nei blogėjančios.
„Lemia tai, kad mūsų ekonomika yra stipriausia ir geriausias aspektas yra tai, kad mūsų ekonomika stipriai iš karto atrodė keliuose sektoriuose. Turime labai įspūdingą pramonės augimą ir kaip bebūtų keista, krentant Vokietijos pramonei, mūsų pramonės gamyba auga. (...) Mes taip pat turime neblogą mažmeninės prekybos sektorių“, – aiškino A. Izgorodinas.
Apie didelių pirkinių įsigijimą lietuviai mąsto santūriau
Apklausos duomenimis, Lietuvoje gyventojų ketinimai leisti pinigus stambiems pirkiniams kontrastuoja su gerėjančia nuomone apie finansų padėtį ir atlyginimus.
„Nepaisant gerėjančių darbo užmokesčio ir finansų perspektyvos vertinimų, šalyje, nors ir nežymiai, padaugėjo gyventojų, kurie neketina arba nežino, ar leis pinigus stambiems pirkiniams. Palyginti su šių metų vasara, gyventojai nori mažiau išlaidauti kelionėms, būsto remontui, transporto priemonėms, buitiniams prietaisams ir baldams“, – teigia „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.
Apklausoje dalyvavusių respondentų teigimu, daugiausiai pinigų yra ketinama leisti kelionėms (27 proc.), būsto remontui (23 proc.) ir elektronikai (18 proc.). Lyginant su birželiu, beveik visi planuojamų išlaidų rodikliai yra sumažėję – tuomet pinigus kelionėms ketino 32 proc., būsto remontui – 29 proc.
Sumažėjo ir norinčiųjų įsigyti naują transporto priemonę – nuo 18 proc. birželį iki 10 proc. gruodį. Vis dėlto A. Izgorodino teigimu, nors ir sumažėję, šie rodikliai vis vien yra labai aukšti.
„Tuos skaičius reikia vertinti kontekste – analogiški rodikliai Latvijoje ir Estijoje yra gerokai silpnesni. Nematome, kad gyventojai dar daugiau pinigų nori skirti didelėms išlaidoms, tačiau iš kitos pusės, istoriškai tas rodiklis yra pakankamai aukštas“, – pažymėjo jis.
„Tarkim, beveik kas dešimtas apklaustasis planuoja savo pinigus skirti būsto įsigijimui. Tai yra nuostabi statistika. Lygiai tas pats ir su automobiliais – kas dešimtas respondentas ketina pirkti naują automobilį“, – paaiškino ekonomistas.
Numatomas NT rinkos atsigavimas, geresnė restoranų sektoriaus padėtis
Pasak „Citadele“ ekonomisto, turimi duomenys leidžia kalbėti apie atsigaunančią nekilnojamojo turto (NT) rinką, kurią turėtų paspartinti Europos centrinio banko (ECB) bazinių palūkanų normų karpymo politika. A. Izgorodino teigimu, rinka iš ECB kitąmet tikisi 5 palūkanų mažinimo etapų, o 2025 m. gruodį 3 mėn. EURIBOR turėtų siekti 1,74 proc.
„Labai primityviai skaičiuojant, vienas 25 (procentinių punktų – ELTA) bazinių palūkanų normų karpymas sumažina vidutinę būsto paskolos įmoką apie 35–40 eurų. Jeigu mes sakome, kad ECB dar penkis kartus karpys palūkanas, tai reiškia, kad gyventojams labai atlaisvėja piniginė, bet gyventojai mažiau palūkanų gaus ir už indėlius“, – pabrėžė ekonomistas.
„Reiškia, kad tos atlaisvintus pinigus žmonės turės įdarbinti ir tikėtina, kad tai įvyks NT rinkoje“, – pridūrė jis.
Ekonomistas taip pat teigė, kad restoranų sektoriaus recesija jau yra sustojusi ir kitais metais prognozuoja arba stabilius rodiklius, arba nežymų augimą dėl augsiančio šalies vidaus vartojimo.
„Dabar yra pati silpniausia situacija, kai sektorius iš recesijos pereina į stabilizaciją. Po truputėlį mes matome augimo požymius, bet tikėtina, kad kurį laiką mes dar matysime bankrotų augimą, nes bankrotai šiek tiek atsilieka nuo faktinės statistikos“, – teigė A. Izgorodinas.
Tiesa, „Citadele“ atstovas tikina, kad maitinimo įstaigų padėtį reikia vertinti kontekste – nors, lyginant su postpandeminiu laikotarpiu, matomas sektoriaus apyvartos kritimas, tačiau vertinant ilgesniu periodu, rezultatai atrodo solidžiau.
„Jei skaičiuotume kaip restoranų apyvarta atrodo dabar, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, tai ji 16,5 proc. viršija šį laikotarpį, netgi atmetus infliaciją. Iš dalies iki šiol turime postkovidinį restoranų sindromą. Po kovido žmonės buvo išsiilgę restoranų paslaugų, buvo didžiulis vartojimų bumas ir restoranų apyvarta krenta nuo to labai aukšto lygio“, – pažymėjo jis.
Lietuvos ekonomika – stipriausia regione
Verslo bankas „OP Corporate Bank“ prognozuoja, kad kitais metais Lietuvos ekonomikos augimas įgaus pagreitį ir bus spartesnis nei šiemet. Ekonomistai skaičiuoja, kad šiais metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2 proc., kaip ir tikėtasi, o kitais metais pasieks 3 proc. augimą, rašoma „OP Corporate Bank“ pranešime žiniasklaidai.
„Lietuvos prekybos rinkos yra platesnės nei kitų Baltijos šalių, diversifikuota eksporto geografija šiemet leido išlaikyti aukštesnes pramonės gamybos apimtis. Taip pat ir vartotojai Lietuvoje optimistiškesni, aukštas jų pasitikėjimas skatina didesnį privatų vartojimą ir visa tai teigiamai veikia ekonomiką“, – sako Joona Widgren, „OP Financial Group“ vyresnysis ekonomistas.
Naujausioje ekonomikos apžvalgoje „OP“ nepakeitė rugsėjo mėnesį pateiktų prognozių, kuomet Lietuvos ekonomikai prognozavo 2 proc. augimą šiais ir 3 proc. kitais metais.
Vis tik banko ekonomistai perskaičiavo metinę infliacijos prognozę ir nurodo, kad šių metų pabaigoje ji sieks 1,3 proc. Tai 0,7 proc. mažiau nei buvo numatyta praėjusį ketvirtį – vadinasi, kainų augimas šalyje yra sustojęs.
Kitais metais infliacija Lietuvoje turėtų siekti 2,5 proc. Tai antras didžiausias rodiklis Baltijos šalyse po Estijos, kur kitąmet laukiama 3 proc. sieksiančios infliacijos.
Mažėjančios palūkanos skatina investicijas
„Lietuvos verslai rodo lyderystę – jie prisitaikė prie kintančių rinkos sąlygų, augančio neapibrėžtumo ir toliau sėkmingai įgyvendina ilgalaikes plėtros strategijas. Pastaruoju metu matome didėjantį investicijų poreikį, transporto sektorius vėl perka naujus vilkikus, energetika toliau aktyviai didina žaliosios energijos gamybos pajėgumus, po sėkmingų metų apie naują techniką vėl galvoja žemės ūkis, matome teigiamus ženklus nekilnojamojo turto rinkoje“, – pastebi Leda Iržikevičienė, „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo vadovė.
Gruodžio 12 d. Frankfurte vyks Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančiosios Tarybos posėdis – ekonomistai prognozuoja, kad ECB turėtų ketvirtą kartą sumažinti bazines palūkanų normas 25 baziniais punktais iki 3 proc.
Pasak L. Iržikevičienės, auganti ekonomika ir ECB sprendimai mažinti bazines palūkanas sudaro palankias sąlygas ilgalaikėms investicijoms.
Infliacijai Europoje nurimus, ECB šią vasarą pirmasis pradėjo mažinti palūkanų normas – birželio 6 d., rugsėjo 12 d. ir spalio 17 d. ECB jas mažino po 25 bazinius punktus.
Visos Baltijos sesės sugrįš į augimą
„Ekonominė raida istoriškai visose Baltijos šalyse būdavo ganėtinai panaši, bet per pastaruosius kelerius metus BVP augimas šiame regione išsiskyrė gana ženkliai. Lietuvos pramonė per pandemiją pademonstravo augimo šuolį dėl savo lankstumo ir mažesnės priklausomybės nuo sutrikusių pasaulinių tiekimo grandinių.
Tuo tarpu spartesnį Latvijos ekonomikos atsigavimą stabdo didesnė priklausomybė nuo cikliško medienos ir baldų sektoriaus. Estijos pramonei didelį smūgį sudavė eksporto rinkų kritimas, nes šios šalies gamintojai stipriai priklausomi nuo Suomijos ir Švedijos statybų ir nekilnojamojo turto sektorių“, – teigia J. Widgren.
Visgi, pasak ekonomisto, mažėjančios palūkanų normos ir stiprėjantis eksportas turėtų teigiamai paveikti visas Baltijos šalis ir naujaisiais metais visos šalys galės džiaugtis augimu.
Latvijoje – mažiausias kainų augimas
„OP“ banko ekonomistai Latvijos BVP šiemet prognozuoja 0,7 proc., o kitais – didesnį 2,5 proc. augimą.
Metinė infliacija šalyje šiemet turėtų siekti 1,2 proc. – tai 0,1 procentiniu punktu mažiau nei Lietuvoje. 2025-aisiais infliacija turėtų paaugti iki 1,5 proc., bet vis tiek išliks žemiausia regione.
J. Widgren pažymi, kad Latvijoje vartojimą turėtų auginti didėjančios namų ūkių vartojimo galimybės ir mažėjančios palūkanos. Tai skatins ir investicijas.
Didėjantys mokesčiai lėtina Estijos atsigavimą
„OP Corporate Bank“ Estijai ir šiemet prognozuoja ekonomikos susitraukimą – BVP kris -0,5 proc. Tačiau jau kitais metais tikimasi šalies ekonomikos atsigavimo, kuris bus pažymėtas 2,5 proc. augimu.
Estijoje – vis dar aukščiausias infliacijos rodiklis tarp Baltijos šalių. Skaičiuojama, kad metinė infliacija šiemet bus mažesnė nei prognozuota ankstesnį ketvirtį – ji turėtų siekti 3,5 proc., o kitais metais sumažėti iki 3 proc.
Ekonomistas teigia, kad Estijos eksportas ir vartojimas atsigauna, tačiau mokesčių didinimas lėtina šalies ekonominį atsigavimą.
