Inga Ruginienė apie tai, ko tikėtis gyventojams jau netrukus: laikas išspręsti šį klausimą

2024 m. gruodžio 4 d. 15:38
Trečiadienį registruotoje būsimos Vyriausybės programoje naujoji valdžia numatė, jog bus panaikinas automatinis darbuotojų įtraukimas į II pensijų pakopą, tačiau neužsiminta, ar bus galima atsiimti sukauptus pinigus. Seimo narė, į socialinės apsaugos ir darbo ministro postą pretenduojanti Inga Ruginienė kalbėdama su Lrytas patikslino, kokių pokyčių iš tiesų gali tikėtis darbuotojai.
Daugiau nuotraukų (2)
„Panaikinsime automatinį įtraukimą į II pensijų pakopą. Kiekvienam sudarysime galimybes neribotam laikui sustabdyti II pensijų pakopos įmokas; sulaukusiems pensinio amžiaus žmonėms sudarysime galimybes laisvai pasirinkti pensijų fondų išmokų formas“, – taip tvirtinama naujosios valdžios dokumente.
Tačiau kodėl Vyriausybės programoje visiškai neužsiminta apie pinigų atsiėmimą, jei kaupti pensijų fonduose nebenori?
„Žinote, visada yra idėja ir programa sutrumpėja jau eigoje, ten – tik pagrindiniai akcentai. Nepamirškime, kad programa šlifuojama ir su koalicijos partneriais. Bet vienareikšmiškai dar prie pačios programos bus vienas iš svarbiausių dokumentų – priemonių planas, ir kitų metų pirmo pusmečio pagrindinis darbas tikrai bus antrosios pensijų pakopos peržiūra“, – kalbėdama su Lrytas žadėjo I.Ruginienė.
Ir tai, pasak galimos būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės, reikš ne tik automatinį įtraukimą į pensijų kaupimą, kas esą neabejotinai turi būti panaikinta, bet taip pat peržiūrėtos išėjimo galimybės.
„Turime ir Konstitucinio Teismo sprendimą, dėl to negalima šito fakto ignoruoti. Taigi sausis ir vasaris bus tikrai ganėtinai aktyvūs ir karšti mėnesiai, kai šiuo klausimu reikės pradėti pagrindines diskusijas. Tikrai norėčiau išgirsti visas suinteresuotas puses, [...] tuo pačiu negalime ignoruoti visuomenės lūkesčio, kurie laukia didesnių pokyčių“, – tęsė I.Ruginienė.
Pasak politikės, kelių, kuriais galima žengti pertvarkant kaupimą pensijų fonduose, esą yra įvairių.
„Turime apsispręsti, kokiomis sąlygomis būtų atsiėmimas, su valstybės prisidėjimu ar be, ar apmokestinant Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), ar ne. Žmonėms reikia paaiškinti, kad jie į pensinį fondą darė įmokas su mokestine lengvata, taigi dėl išsigryninimo gali būti iškeltas ir šitas klausimas.
Skubotų sprendimų daryti negalime, bet šitą klausimą reikia uždaryti per pirmą pusmetį. Jį toliau tęsti ir vartalioti nėra prasmės“, – kalbėjo I.Ruginienė.
Yra išvadinusi „šimtmečio afera“
Ji patikino, kad jos tonas dėl antrosios pensijų pakopos esą nesikeičia, tačiau pirmi darbo mėnesiai bus išnaudoti diskusijoms su suinteresuotomis pusėmis.
„Noriu pasidaryti inventorizaciją ir susidaryti žemėlapį, ir čia bus sprendimas ne I.Ruginienės, dar kažkokio esminio žmogaus, bet tai bus sprendimas tiek partijos, tiek koalicijos partnerių, tiek ir prezidento vaidmuo labai svarbus. Sudėliojimas įvairių galimų scenarijų.
Visuomenė dalijasi į kelias grupes – viena visiškai pasitiki sistema ir nori toliau kaupti, kiti nori sustabdyti, jie nenori išeiti, bet nori turėti galimybę laisvai susistabdyti kada nori įmokas. Ir yra trečia grupė, kuri nori išeiti. Kiekviena grupė savotiškai verta pagarbos ir jų lūkesčius reikia atliepti. Tai tam tikrus niuansus išsprendus tikrai tuos lūkesčius galima atliepti“, – komentavo I.Ruginienė.
Priminsime, jog dar praėjusiais metais, dirbdama Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininke, I.Ruginienė kaupimą II pakopos privačiuose pensijų fonduose yra pavadinusi „šimtmečio afera“.
Tuomet I.Ruginienė nedviprasmiškai įvardijo, jog „reikia atsisakyti bet kokio prievartos mechanizmo (nuolatinio automatinio įtraukimo į kaupimą kitaip ir nepavadinsi) pensijų kaupimui papildomai.“
„Niekas neabejoja dėl to, jog reikia ruoštis senatvei, kad ši būtų kuo oresnė. Labai gerai, kad valstybė prie to prisideda, bet kam reikia mūsų visų pinigais šerti privačias įmones, kurios neprisiima jokios rizikos?
Ši priemonė, liaudyje dažnai vadinam finansine vergove, yra neadekvati ir net, sakyčiau, nusikalstama. Mes tiesiog atidarėme aukso kasyklas pensijų fondams, kurių pusė priklauso bankams (beje, per 9 praeitų metų mėnesius Lietuvoje veikiančių bankų grynasis pelnas buvo 343 mln. eurų).
Geresnio biznio ir nesugalvosi: garantuoti, vis augantys pinigų srautai, jokio įdirbio ieškant klientų, jokios baimės juos prarasti ir nulis rizikos! Veikla pelninga netgi tada, kai veiklos rezultatai prasti, nes pasiimamas vadinamasis administravimo mokestis“, – tuomet kalbėjo I.Ruginienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.