Išleisti lietaus nuotekas į komunalinių, buitinių nuotekų sistemas uždrausta jau prieš 17 metų, įsiteisėjus Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentui. Tačiau tikslumo dėlei reikia pripažinti, kad šiuo reglamentu leista ir toliau eksploatuoti šio reikalavimo neatitinkančias sistemas, jeigu tokia sistema įrengta ar statybos leidimas jai įrengti išduotas iki šio reglamento įsigaliojimo.
Štai „Kretingos vandenys“ skaičiuoja, kad sausmečiu per parą į valymo įrenginius patenka 3–5 tūkst. kubinių metrų, o per liūtis – 5 kartus daugiau. Tokios apimtys tik Kretingoje, kur gyvena 17,5 tūkst. gyventojų.
Analogiškų problemų turi tie miestai, kur individualūs namai pradėti statyti nuo 1990 metų. Vadinasi, visoje Lietuvoje per didžiuosius potvynius valyklos turi iškuopti milijonus kubinių metrų lietaus nuotekų. Tai milžiniški ekonominiai nuostoliai, nes „valant“ lietų eikvojama elektros energija, išbalansuojama mikroorganizmų veikla.
Tad ką gi reiktų daryti? Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygose aiškiai nurodyta, kad lietaus ir kanalizacijos vamzdynai negali būti sujungti. Todėl finalinėse statybos užbaigimo procedūrose vandentvarkos specialistai turėtų patikrinti, ar nepažeistas draudimas lietų nuvesti į kanalizaciją. Vandentiekiečiai šiose procedūrose turėtų dalyvauti tomis pačiomis teisėmis kaip ugniagesiai – be jų parašo į naujus namus neįsikelsi.
Antra, vandentiekiečiams kur kas didesnis vaidmuo turi būti skirtas ir išduodant tuos pačius statybos leidimus. Jie aiškiai turėtų apibrėžti sąlygas – į kur paduodamas lietaus vanduo ar kaip prisijungti prie fekalo kanalizacijos trasų.
Trečia, neklaužadų prievaizdu turėtų būti ne tik vandentvarkos įmonės darbuotojai, bet ir savivaldybių viešosios tvarkos ar aplinkosaugos inspektoriai. Būtent jie kontroliuoja, kas ir kur nelegaliai į melioracijos griovius kartais nuleidžia fekalą ar žaliąsias atliekas suverčia į mišrių atliekų konteinerius.
Ketvirta, pilietiški kaimynai galėtų būti tvarios gyvensenos šaukliai. Pabandykite Austrijoje, Vokietijoje ar Nyderlanduose ne ten išmesti šiukšles – sučiuptas, nufotografuotas būtum tuoj pat. Pas mus kol kas apie neekologiškus kaimynų veiksmus greičiausiai praneša vaikai ir kunigai.
Penkta, klimatas visame pasaulyje karštėja, lietaus bombos mus aplanko ne kartą kas penkerius metus, o vos ne penkis kartus per metus. Ši tendencija tik stiprėja. Mūsų pačių neūkiškumą būtent ir išryškina gamta – kai valymo įrenginiai nebesusidoroja su nuotekų srautu, kentėsime mes visi. Ar taip norime gyventi?
