Anot jo, jei gyventojai savo siuntų neapdraudė savarankiškai, kompensacijų dydis gali siekti vos 27 eurus už gabenamo krovinio kilogramą.
„Siuntų draudimas yra reglamentuojamas. Tai yra savanoriškas draudimas. Labai svarbu suprasti, kad jeigu siuntos nėra draustos, o pats siuntėjas gali spręsti, ar jis apdraudžia savo siuntą, ar ne, vežėjo atsakomybė labai aiškiai yra ribojama“, – LRT radijui sakė A. Romanovksis.
„Monrealio konvencija nustato, kad maksimali žala, kurią turi atlyginti siuntai vežėjas, tai yra 27 eurai už kilogramą siuntos svorio. Dėl to gali būti tokia tikimybė, kad jeigu siunta savanoriškai nebuvo apdrausta siuntos draudimu, savininkas siuntos gali gauti gerokai mažesnę išmoką iš vežėjo negu pati siuntos vertė“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad pirmadienio rytą sostinėje, netoli Vilniaus oro uosto, šalia gyvenamojo namo, nukrito ir sudužo krovininis Vokietijos įmonės DHL lėktuvas. Orlaiviu skrido keturių žmonių įgula, žuvo 48 metų Ispanijos pilietis. Dar vienas ispanas, taip pat vokietis ir lietuvis buvo sužeisti. Antrojo nukentėjusio ispano būklė yra sunki.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, orlaivis buvo visiškai suniokotas. Krentantis lėktuvas kliudė dalį gyvenamojo namo, užsidegė šalia buvę sandėliukai, automobilis. Iš nelaimės vietos evakuoti 13 žmonių, jų apgyvendinimu rūpinasi Vilniaus miesto savivaldybė.
Pirminiais duomenimis, keliamos versijos, kad orlaivis galėjo nukristi dėl techninių problemų, galimos piloto klaidos ar netinkamai suveikusios oro uosto įrangos. Iš pradžių užsiminta ir apie galimo teroristinio akto ar sabotažo galimybę, tačiau, kaip nurodo prokuratūra, duomenų, kurie pagrįstų tokius scenarijus, kol kas nėra.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkamos priežiūros ar remonto bei dėl tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo. Teisingumo ministerija savo ruožtu ėmėsi saugos tyrimo.
