Pasak J.Ščerbos, kolektyvinis darbo ginčas, pagal Darbo kodeksą, suprantamas kaip darbuotojų atstovų – profesinių sąjungų arba darbo tarybų – ginčas su darbdaviu. Kolektyvinis darbo ginčas skirstomas į dvi rūšis: kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės ir kolektyvinis darbo ginčas dėl interesų.
Kaip rašoma Darbo kodekse, kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės – nesutarimas tarp darbuotojų atstovų, iš vienos pusės, ir darbdavio ar darbdavių organizacijų, iš kitos pusės, dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
Tuo metu kolektyvinis darbo ginčas dėl intereso – nesutarimas tarp darbuotojų atstovų, iš vienos pusės, ir darbdavio ar darbdavių organizacijų, iš kitos pusės, kylantis dėl šalių tarpusavio teisių ir pareigų reglamentavimo ar darbo teisės normų nustatymo.
„Darbo ginčų komisijai aktualesnis darbo ginčas dėl teisės, kadangi Darbo ginčų komisija būtent tokius ginčus ir nagrinėja“, – paaiškino pašnekovė.
Kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės esą kyla dėl darbo teisės normų ar abipusio susitarimo nevykdymo, netinkamo vykdymo. J.Ščerba papasakojo, kokios galėtų būti konkrečios situacijos.
„Konkrečiose Darbo kodekso normose numatyta darbdavio pareiga vykdyti informavimo ir konsultavimosi procedūras su darbo tarybomis ar profesinėmis sąjungomis dėl vienų ar kitų darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai reikšmingų vidaus teisės aktų pakeitimo, grupės darbuotojų atleidimo, darbdavio reorganizavimo ir panašiai.
Ir jei darbdavys tokių įsipareigojimų, kurie numatyti Darbo kodekse, nevykdo, darbo tarybos ar profesinės sąjungos turi teisę inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą dėl teisės kreipdamosi į Darbo ginčų komisiją. Neretas atvejis, kai kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės inicijuojamas ir dėl kolektyvine sutartimi sulygtų įsipareigojimų nevykdymo“, – sakė Darbo ginčų komisijos pirmininkė.
Jos žodžiais, kolektyvinių darbo ginčų Lietuvoje kasmet išnagrinėjamas panašus kiekis.
„Tokių ginčų apskritai nėra daug, tai – pavieniai atvejai. Darbdaviams ir darbuotojų atstovams dažnu atveju pavyksta susitarti tarpusavyje ir ginčą išspręsti taikiai. Taigi dalis ginčų net neateina iki Darbo ginčų komisijų, nes išsprendžiami šalių tarpusavio derybų būdu.
Kolektyviniai darbo ginčai, kurie atkeliauja iki mūsų, taip pat dažnai pasibaigia taikiai, šalys sudaro taikos sutartį, kurioje aptaria konkrečias sąlygas, kuriomis vykdys savo įsipareigojimus ir toliau bendradarbiaus“, – kalbėjo J. Ščerba.
Darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimas
Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į Darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.
Jeigu darbdavys pažeidė informavimo ir konsultavimosi pareigas, darbo taryba ar profesinė sąjunga per du mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą turi teisę inicijuoti darbo ginčą dėl teisės. Jeigu šis kodeksas nenustato kitaip, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas turi teisę panaikinti darbdavio sprendimus ir įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat taikyti šiame kodekse ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybę.
Nagrinėdamas kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės, darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę darbo teisės normas ar šalių susitarimus pažeidusiai šaliai kitos šalies naudai skirti iki 3000 eurų baudą. Baudos dydis turi būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir atgrasyti nuo teisės pažeidimo ateityje.
Darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu, turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme.
Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.
Plačiau apie kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės galite paskaityti čia.
