Socdemo akibrokštas ir replikos apie „liaudį“ pribloškė partijos narius: tikina, kad tai neatitinka partijos pozicijos

2024 m. lapkričio 22 d. 12:00
Skambių pažadų prieš rinkimus pridaliję socdemai, panašu, nebeturi vieningos nuomonės, ką daryti su pensijų fondais – leisti žmonėms iš jų pasitraukti ar ne. Ne kas kitas, o net Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos ir Finansų komiteto narys Alfonsas Brazas „Žinių radijo“ laidoje rusiškai pareiškė, kad taip galima sulaukti neigiamų ekonominių pasekmių. „Mes galime labai greitai padidinti infliaciją raz, dva, tri“, – įspėjo A.Brazas.
Daugiau nuotraukų (5)
Tokios socialdemokrato mintys bet ką, kas iki šiol domėjosi šios partijos pažadais dėl antros pensijų pakopos pertvarkos, galėtų išmušti iš vėžių, mat partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė yra ne kartą ir ne dviprasmiškai pareiškusi, jog žmonės privalo turėti galimybę pasitraukti iš fondų, jei juose dalyvauti jie nenori.
Šių metų vasarą V.Blinkevičiūtė stebėjosi, kaip buvusi valdžia nesugebėjo išspręsti klausimo dėl antros pensijų pakopos. „Vyriausybė nepateikė jokio sprendimo ir vis sako, kad tas klausimas kažkur nagrinėjamas ir sprendžiamas. [...] Čia yra blogai, kad per visą sesijos laikotarpį negalima pateikti bent jau projekto ir tą klausimą išspręsti“, – „Žinių radijui“ liepą sakė V.Blinkevičiūtė. 
O ir pačioje partijos rinkimų programoje buvo žadama pertvarkyti antrą pensijų pakopą taip, kad žmonės savo sprendimu galėtų nutraukti kaupimą ir atsiimti sukauptus pinigus. Partijos vadovė dažnų priešrinkiminių debatų metu žarstė pažadus išspręsti šį klausimą, kurio laukia daugybė gyventojų.
Maža to, socialdemokratų kandidatė užimti socialinės apsaugos ir darbo ministrės kėdę Inga Ruginienė kaupimą antros pakopos privačiuose pensijų fonduose yra pavadinusi šimtmečio afera.
Tad kas iš tiesų vyksta partijos viduje ir ko laukti tiems, kurie iš esamos sistemos norėtų pasitraukti jau dabar? Nejau kai kurie socdemai nepritaria tam, ką siūlo jų partijos vadovė ir kiti partiečiai?
„Nereikia pigiai pataikauti liaudžiai“
Apie tai, ką reikėtų daryti su pensijų fondais, A.Brazas kalbėjo „Žinių radijuje“.
„Toks nekaltas daiktas, kurį reikėtų padaryti, tai, kad „Sodra“ įkurtų tokį pat antros pakopos pensijų fondą. Tada visi, kurie neapsisprendę, pradžiai ateitų į šį fondą, tokia tvarka galioja Švedijoje“, – akcentavo socialdemokratas.
Tokiu atveju, politiko nuomone, šis valstybinis fondas esą galėtų konkuruoti su privačiais pensijų fondais.
„Daugelyje sričių, net Amerikoje, valstybė konkuruoja su privačiais verslais, ypač ten, kur mato, kad reikalai nejuda, tačiau būna svarbu“, – sakė A.Brazas.
Kalbėdamas apie neprivalomą dalyvavimą pensijų kaupimo pakopose, jis teigė, jog tai yra rizikingas sprendimas, o ir socialdemokratų programoje esą taip pat nėra konkrečiai parašyta, jog gyventojai turės daugiau teisių šiuo klausimu.
„Aš asmeniškai įkurčiau tą fondą „Sodroje“, pažiūrėčiau, ar jis ką nors pakeistų. Su Konstituciniu Teismu (KT) aš sutikčiau, jeigu įkurtume tą fondą, privalomumas liktų ir neapsisprendę žmonės eitų į tą valdišką fondą, paskui, atėję į protą, iš jo galėtų eiti, kur nori“, – aiškino laidos pašnekovas.
Pasiimti visą sumą iškart, anot A.Brazo, gyventojai turėtų galėti vienu atveju.
„Jeigu sukanka pensinis amžius arba skiriama išankstinė pensija ir tavo antros pakopos periodinės išmokos dydis nesudarys nė 10 proc. „Sodros“ išmokos, tada leidžiame pasiimti iš karto, neerzinkime žmonių“, – siūlė politikas.
Tiesa, toks procesas turėtų vykti ne iš karto.
„Aš net nežinau, ką daryti: ar dalimis, ar sumokėti pajamų mokestį. Jeigu tas vyks, mums reikėtų galvoti, kad tai vyktų per 3-4 metus, kad tai nenutiktų per metus. Mes galime labai greitai padidinti infliaciją raz, dva, tri“, – įspėjo A.Brazas.
Jis pridūrė ir tai, kas daliai rinkėjų gali itin nepatikti.
„Suprantate, aš esu mėtytas ir vėtytas, žinau, kad yra rizika. Lengva šnekėti, sunku padaryti. Su antros pakopos pensijiniais fondais reikėtų elgtis atsargiai. Labai pigiai nepataikauti liaudžiai, ko jie nori“, – kalbėjo A.Brazas.
Tiesa, jį neramino ir dabartiniai antros pakopos fondų pensijų dydžiai.
„Aš visada užduodu kitą klausimą tiems fondų valdytojams: praeis dar dvidešimt metų, ar mes galime garantuoti, kad mūsų ta antra pakopa prie dabartinių įmokų ir skatinimų jau sudarys bent penktadalį „Sodros“ pensijos?“, – retoriškai klausė A.Brazas.
Anot jo, dabar anuitetai nesiekia net 5 proc. pensijos sumos.
„Startuojame su 15 tūkst. eurų didžiausiomis įmokomis. Ar ten bus 50 metų?“ – dar vieną klausimą uždavė socialdemokratas.
„Čilėj pasakys: „Eikit jūs į vieną vietą“, nebetikim, nebėra fondų. Čia yra tikėjimo ir pasitikėjimo klausimas. Nežinau, kaip bus, gali būti švilpukas“, – sakė A.Brazas.
Tikina, jog partijos nuomonė – kitokia
Išgirdusi tokias partiečio mintis I.Ruginienė suskubo nuo jų atsiriboti.
„Čia yra jo asmeninė nuomonė – tikrai ne partijos nuomonė“, – Lrytui sakė socialdemokratė I.Ruginienė.
„Kiek teko dalyvauti partijos viduje vykusiose diskusijose, partiečiai, ypač atvažiavę iš regionų, girdi žmonių, kurie iš tikrųjų yra susirūpinę dėl šitos sistemos, balsą“, – pridūrė Seimo narė.
Ji taip pat sureagavo į A.Brazo pasisakymą, jog liaudžiai esą nereikėtų pataikauti.
„Negaliu atsakyti už kitus, ką jie pasako ar pakomentuoja, bet aš niekada nepalaikiau tos pozicijos, kad liaudis yra tamsi, pilka masė, nesugeba mąstyti, trūksta finansinio raštingumo. Man atrodo, reikia suprasti, kad mes esame tautos atstovai ir turime ne tik girdėti, ką sako visuomenė. Mūsų atveju, mūsų darbdaviai ir yra Lietuvos piliečiai, o savo darbdavio mes turime įsiklausyti“, – pridūrė politikė.
I.Ruginienė savo ruožtu laikosi jau anksčiau išreikštos pozicijos – ji mano, kad įtraukimas į antrą pensijų pakopą turėtų būti savanoriškas. Taip pat laikomasi nuomonės, jog tie, kurie išėjus į pensiją fonde nėra sukaupę 10,8 tūkst. eurų, tą sumą galėtų atsiimti.
„Kryptis ir vertybės yra aiškios – tai ir partijos pirmininkė yra išsakiusi rinkiminėje kampanijoje. Startinė pozicija, nuo kurios mes pradėsime diskusijas ir derinimus, tai automatinis įtraukimas. Ir vienas iš sudėtingesnių klausimų – ką daryti tiems, kurie nori išeiti ir pasiimti pinigus? Mano asmeninė pozicija, kad mes turime gerbti jų nuomonę – žmonėms reikia leisti išeiti ir pasiimti pinigus.
Pokyčiai tikrai planuojami didesni, nei dabartinė laikinoji Vyriausybė yra pateikusi Seimui. Tai bus vienas iš pirmųjų darbų. Vyks didelės diskusijos ir derinimai ne tik partijos viduje, bet ir tarp koalicijos partnerių. Jeigu mes turime kairiosios krypties Vyriausybę, tai nepamirškime, kad mūsų pagrindinis siekis stiprinti ir socialinių partnerių balsą – labai norime, kad šitam procese dalyvautų ir jie“, – sakė Seimo narė.
Gyventojai turės galimybę pasitraukti iš sistemos
„Jis dėstė savo asmeninę nuomonę – ne partijos programoje įrašytą nuostatą“, – taip į bendražygio pasisakymus sureagavo ir kitas socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Iškilus klausimui dėl to, kokios iš tiesų nuotaikos vyrauja partijos viduje, ar jaučiamas didelis susipriešinimas dėl antros pensijų pakopos liberalizavimo, J.Sabatauskas patikino – tokių, kurie nepritartų šiems pokyčiams, yra nedaug.
„Gerbiu Alfonsą, jis iš tiesų gilinasi daugelyje sričių. Ypač, kas susiję su finansais. Tačiau šiuo klausimu jo nuomonė skiriasi nuo partijos oficialios nuomonės“, – Lrytui komentavo politikas.
Jis pridūrė, jog rinkiminėje partijos programoje buvo aiškiai parašyta, kad priverstinio dalyvavimo antroje pensijų pakopoje nebus, gyventojai turės galimybę pasitraukti iš sistemos.
„KT yra pasisakęs, kad tokio priverstinio (dalyvavimo) negali būti, žmonės turi turėti galimybę pasitraukti. Ar tai bus tam tikros sąlygos, kokios jos bus – pasimatys, kai bus pateikiamas įstatymo projektas“, – nedetalizavo socialdemokratas.
Tačiau J.Sabatauskas patikino puikiai suprantantis, kad pažadas rinkėjams buvo duotas, todėl, anot politiko, nesinorėtų nuvilti žmonių.
„Visa žiniasklaida ir oponentai triūbyja, kad socialdemokratai laužo savo pažadus. Čia turėta omenyje dėl individualių pasirinkimų – partijos pirmininkės ar koalicijos sudėties. Tokia situacija susidarė, bet šį pažadą mes tikrai įgyvendinsime – jis bus vienas iš pirmųjų“, – žadėjo Seimo narys.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.