Komentuoja LKU grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Kreditų rizikos skyriaus vadovė Aušra Baranovė, Iždo projektų vadovė Rūta Kalašinskaitė-Kiškienė ir Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius.
Kuris paskolos pasiūlymas man tinkamiausias?
Galimybe pasiimti paskolą besidominti Lryto skaitytoja yra sulaukusi kelių bankų pasiūlymų. Iš pažiūros jie – beveik vienodi.
„Kaip vertinti, kuri paskola man tinka?“, – klausė moteris.
Pasak Aušros Baranovės, daugelis žmonių, rinkdamiesi paskolos pasiūlymą, atsižvelgia tik į palūkanų dydį, tačiau vien tik šis rodiklis neatskleidžia visos paskolos kainos.
„Siekiant objektyviai palyginti skirtingus pasiūlymus, pagrindinis rodiklis turėtų būti bendra kredito kainos metinė norma (BVKKMN). Šis rodiklis apima visus su paskola susijusius kaštus, kurie skirtingose kredito įstaigose gali skirtis. Kuo mažesnė BVKKMN, tuo ekonomiškai naudingesnis paskolos pasiūlymas vartotojui“, – aiškino ekspertė.
Ji taip pat išskyrė paskolos terminą: ilgesnis laikotarpis gali reikšti mažesnes mėnesio įmokas, tačiau sumokėtų palūkanų suma per visą laikotarpį bus didesnė. Taip pat verta pasidomėti, ar kredito įstaiga leidžia atlikti papildomus įnašus arba grąžinti paskolą anksčiau laiko be papildomų mokesčių.
Tokia lankstumo galimybė gali būti labai naudinga tiems, kurie planuoja greičiau sumažinti įsiskolinimą ir taip sumokėti mažiau palūkanų.
II ar III pensijų kaupimo pakopa?
Kitas skaitytojas domėjosi, ar verta pensijai kaupti papildomai.
„Ar verta papildomai kaupti pensijai II ar III pakopos fonduose? Koks yra skirtumas tarp jų?“, – daugeliui rūpimą klausimą uždavė vyras.
Ekspertė Rūta Kalašinskaitė-Kiškienė atvira – papildomai pensijai kaupti ne tik verta, bet ir būtina.
„SODRA, mums užtikrinanti senatvės pensiją, galės garantuoti tik apie 35 proc. buvusių pajamų. Tuo tarpu rekomenduojama pakeitimo norma – senatvės pensijos dydis, palygus su gautu darbo užmokesčiu, – apie 70–80 proc. gautų pajamų, kad būtų išlaikyta įprasta gyvenimo kokybė. Vadinasi, papildomas kaupimas tampa kiekvieno asmenine atsakomybe“, – kalbėjo R. Kalašinskaitė-Kiškienė.
Anot jos, II pakopa yra patraukli savo saugumu ir paprastumu. Pensijų fondų valdytojams taikoma griežta priežiūra, o fondų valdymo strategijos reglamentuojamos norminiais aktais. Taip pat tai vienas pigiausių kaupimo būdų, nes nėra taikomi administravimo mokesčiai, tik metinis valdymo mokestis, įtvirtintas įstatymo ir vienodas visiems pensijų fondų valdytojams.
„Šioje pakopoje taupyti yra patogu ir paprasta. Mat yra įtvirtinti keli fondai, kuriuose visi dalyviai suskirstomi pagal amžių ir atitinkamai kiekvienai amžiaus grupei yra taikoma skirtinga investavimo strategija. Tai vadinamieji gyvenimo ciklo fondai, kurie leidžia mums nesigilinti į investavimo subtilybes ir rizikos mažinimą artėjant pensijos amžiui – šie fondai sensta kartu su mumis. Ir, be abejo, labai svarbu, kad kaupimą II-oje pakopoje skatina valstybė, tad į mūsų pasirinktą privatų fondą pervedama ne tik 3 proc. nuo mūsų darbo užmokesčio, bet ir papildoma valstybės paskata – 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Šiemet tai yra apie 235 Eur per metus. Kiek pavyks sukaupti II-oje pakopoje, priklausys nuo kaupimo trukmės ir gaunamo atlygio. Prognozuojama, kad sukaupta suma gali sudaryti iki 20 proc. nuo buvusių mūsų pajamų“, – sistemos subtilybes atskleidė LKU kredito unijų grupės ekspertė.
Jei norima solidesnės pensijos ir siekiama lankstumo, verta kaupti III-oje pakopoje.
„Kadangi kaupimą II-oje pakopoje valstybė skatina pinigais iš biudžeto, ji taip pat numato griežtą tų lėšų išmokėjimą suėjus pensiniam amžiui. Tuo tarpu pasirinkę kaupimą III-oje pakopoje galėsite rinktis viską pagal savo poreikius: įmokos dydį, mokėjimo periodiškumą, investavimo kompaniją, fondus ir jų rizikos laipsnį, taip pat išmokėjimo datą ir būdus. Visos sąlygos bus apibrėžtos sutartyje tarp jūsų ir jūsų pasirinkto tarpininko. Investavimo kaštai šioje pakopoje bus aukštesni, tačiau jūs turėsite daugiau veikimo laisvės“, – kalbėjo R.Kalašinskaitė-Kiškienė.
Ji pridūrė, jog kaupimą III-oje pakopoje taip pat skatino valstybė, leisdama per metus susigrąžinti iki 300 eurų gyventojų pajamų mokesčio nuo įmokų į savo III pakopą, tačiau ši lengvata bus panaikinta nuo 2025 m. sausio 1 d.
„Mano patarimas: verta kaupti abiejose pakopose ir tai pradėti daryti kuo anksčiau. Net ir nedidelės įmokos, bet atliekamos ilgesnį laikotarpį, leis sukaupti daugiau, nes investuojamos ne tik įmokėtos įmokos, bet ir už jas gaunama grąža. Kuo anksčiau pradėsite ir ilgiau kaupsite, tuo solidesnę pensiją galėsite užsitikrinti senatvėje“, – patarė LKU grupės atstovė.
Kaip nepaklysti investavimo pasaulyje?
Sunku nepasimesti ir tarp daugybės investavimo platformų.
„Yra nemažai investavimui skirtų programėlių, kurias siūlo bankai ir kitos investavimo platformos. Ką verta žinoti, į ką atkreipti dėmesį ir neapsigauti?– tokio klausimo sulaukė naujienų portalo Lrytas redakcija iš dar vieno skaitytojo.
Anot LKU grupės atstovo Rūtenio Šukevičiaus, įvairios investavimui skirtos programėlės buvo sukurtos su tikslu automatizuoti investavimo procesą, taip sumažinant paslaugų savikainą ir pasiūlant patrauklesnę kainodarą, ypač lyginant su tradiciniu „gyvo investicijų konsultanto“ modeliu. Todėl investuojant mažesnėmis sumomis, šis variantas turi privalumų ir iš tiesų gali atrodyti patrauklus.
„Tačiau investavimui skirta programėle reikėtų pasitikėti tiek, kiek pasitikite jos kūrėju ar tiekėju. Jeigu programėlę siūlo Jums pažįstamas tiekėjas – pavyzdžiui, komercinis bankas ar finansų maklerio įmonė, kurių paslaugomis galbūt jau esate naudojęsi, – tai suteikia papildomą patikimumo lygį. Tokiu atveju, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas programėlės naudojimo sąlygoms: įkainiams, atsakomybės pasidalinimui techninių trikdžių atveju ir programėlės patogumui“, – aiškino jis.
Pašnekovas pataria – jeigu programėlės tiekėjas jums nepažįstamas, ypač jei jis registruotas už Lietuvos Respublikos ribų, rekomenduojama atlikti išsamesnę analizę.
Jei programėlė siūlo itin patrauklias sąlygas ar ypač aukštas grąžos perspektyvas, būtina įvertinti tiekėjo finansinę atskaitomybę, istoriją bei tai, kokia finansų įstaigos priežiūros institucija yra atsakinga šį tiekėją. Jei priežiūros institucijos nėra arba ji neaiški, tai gali signalizuoti apie galimą sukčiavimą.
„Taip pat verta pasikonsultuoti su finansų srityje dirbančiais draugais ar pažįstamais, kad sužinotumėte jų nuomonę apie konkretų investavimo programėlės tiekėją. Na, ir reikėtų turėti omenyje, kad Lietuvoje registruoti finansų tarpininkai dažniausiai gali suteikti prieigą prie didžiausių ir žinomiausių pasaulinių investavimo platformų, todėl galbūt net neverta aukoti savo asmeninio laiko atliekant savarankišką analizę“, – patarė R.Šukevičius.
Kyla klausimas: kokie yra saugiausi investavimo būdai?
„Finansų pasaulyje galioja logika, kad kuo didesnė tikėtina grąža, tuo investicijos rizika yra didesnė ir atvirkščiai“, – sakė ekspertas.
Supaprastintas investicijų rizikingumo spektras, anot R.Šukevičiaus, atrodytų taip:
1. Grynieji pinigai: visiškai saugi (išskyrus fizinio praradimo riziką) investiciniu požiūriu alternatyva, tačiau pasižymi nuline, o dažniausiai net ir neigiama (dėl infliacijos) grąža.
2. Likutis atsiskaitomojoje sąskaitoje, terminuotasis (taupomasis, kaupiamasis, kt.) indėlis: nuo vertės praradimų taip pat apsaugota alternatyva, suteikianti fiksuotą palūkanų normą ir pasižyminti aiškiu investavimo horizontu; rekomenduojama pradedantiems taupyti / investuoti, o labiau patyrusiems investuotojams – kaip dalis investicinio portfelio.
3. Valstybių obligacijos: skolininko bankroto aspektu pakankamai saugus investavimo būdas (jeigu pasirenkamos gerą kredito reitingą turinčios valstybės), užtikrinantis stabilią grąžą, tačiau pasižymintis galimais vertės svyravimais (priklausomai nuo situacijos palūkanų normų rinkoje, jeigu prireiktų parduoti anksčiau oficialaus išpirkimo termino, galima gauti tiek pelną, tiek nuostolį).
4. Įmonių obligacijos: investavimo būdas, iš esmės identiškas valstybių obligacijoms. Čia skolininko bankroto rizika jau didesnė, tačiau tai yra kompensuojama aukštesnėmis palūkanomis.
5. Akcijų klasės investicijos: neturintys fiksuotos stabilios grąžos finansiniai instrumentai, pasižymintys didesne vertės pasikeitimo rizika, su galimybe prarasti dalį investuotų lėšų dėl nepalankių pokyčių finansų rinkose. Renkantis šį investavimo būdą, vertėtų bent jau apsvarstyti galimybę investuoti į akcijų fondus, pasižyminčius diversifikacijos efektu, o ne į atskirų įmonių akcijas.
6. Išvestiniai finansiniai instrumentai: suteikia finansinį svertą, todėl su nedidele nuosavų lėšų dalimi galima atlikti investicijas gan stambiomis sumomis. Pasižymi labai didele vertės kitimo rizika, egzistuoja galimybė prarasti netgi daugiau nei buvo investuota pradinė lėšų suma (t. y. prarasti savo lėšas ir dar likti skolingiems).
