„Lietuvos didžiuosiuose miestuose lapkričio mėnesį gyventojai gaus vidutiniškai 1 proc. mažesnes sąskaitas nei pernai tuo pačiu metu, nepaisant to, kad 9 proc. PVM lengvata panaikinta“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė LEA analitikas Antanas Budraitis.
„Bet kaip visada mes sakome, kad konkretus atvejis priklauso nuo suvartojamos šilumos kiekio, nuo orų ir pastato energetinio efektyvumo“, – teigė LEA direktorė Agnė Bagočiūtė.
Anot jos, tikėtina, kad brangiausia šį sezoną šildytis gali būti sausio mėnesį.
Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams ir Panevėžiui tiekiama apie 70 proc. visos šilumos energijos.
Šildymo sezonas šį rudenį prasidėjo žemiausiomis kainomis per pastaruosius trejus metus.
Tam įtakos, LEA skaičiavimais, daugiausiai turi stabilios ir 20 proc. nei praėjusių metų rudenį mažesnės biokuro kainos.
Pradėjus pilnu pajėgumu veikti Vilniaus kogeneracinei jėgainei, šį šildymo sezoną biokuras sudarys 80–85 proc. visos kuro žaliavos, kuri naudojama gaminti šilumai.
Biokuro kainos stabilumą šiemet užtikrino vietiniai biokuro ištekliai ir 80 tiekėjų konkurencija, todėl lyginant su 2023 m. šios žaliavos kaina mažėjo.
Nuo praėjusių metų spalio šiemet šildymo kaina sumažėjo 9 proc. ir siekė 0,6 cento už kilovatvalandę (kWh), lapkritį – 0,4 cento už kWh ir nuo 2023 m. lapkričio sumažėjo 5 proc.
Lyginant su 2022 m., tų metų spalį šiluma buvo 37 proc. brangesnė (3,8 centai už kWh) ir 26 proc. brangesnė nei lapkritį (2,5 centai už kWh).
Anot LEA, spalį oro temperatūra vidutiniškai buvo 1 laipsniu žemesnė nei pernai spalį, todėl savivaldybės šildymą pradėjo anksčiau – 58 proc. savivaldybių šildyti pradėjo iki spalio 10 d., kai 2023 m. šildymas įjungtas nuo spalio 11 d.
Agentūros skaičiavimais, šildymo sąskaitos naujos statybos ar renovuotuose daugiabučiuose bus daugiau nei perpus mažesnės ne senos statybos namuose (už 60 kv. metrų šildymą sąskaitos atitinkamai siekia 40 ir 86 eurus).
