Ne paslaptis, kad laisvadarbiai teoriškai gali turėti pakankamai pajamų, bet dažnai susiduria su sunkumais jas pagrindžiant. Bankai iš jų reikalauja daugiau dokumentų, ilgesnės finansinės istorijos, kurią dažnai sunku pateikti dėl pajamų sezoniškumo ar nereguliarumo.
Deja, tai dažnai reiškia ir geriausių nekilnojamojo turto pasiūlymų praleidimą, kadangi būsto įsigijimui dirbantiems savarankiškai, skirtingai nei dirbantiems pagal darbo sutartį, reikia ruoštis gerokai iš anksto.
Dažniausiai gauna mažesnio dydžio paskolą
Jei būsto paskolą nori paimti pilnu etatu įprastą darbą dirbantis asmuo, paprastai tikrinamos jo pastarųjų metų pajamos, jų dydis, stabilumas, turimi įsipareigojimai ir pan. Na, o dirbant savarankiškai, nepriklausomai nuo asmens darbo formos (individuali veikla, verslo liudijimas ar įmonė be papildomų darbuotojų), bankams tenka įvertinti daug daugiau skirtingų rizikos aspektų: paprastai bankai paskaičiuoja paskolos prašytojo sumokamus mokesčius, verslo išlaidas ir galimus pajamų šuolius bei su tuo susijusias rizikas.
Banko „Bigbank“ santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje Edvardas Arnatkevičius perspėja, kad savarankiškai dirbantys asmenys dažnai gerokai pervertina savo jėgas: „Naudodami paskolų skaičiuokles, laisvadarbiai dažnai įrašo visas savo gautas pajamas, neatskaičiuodami mokesčių ar atskaičiuodami tik nedidelę jų dalį, nepasverdami papildomų rizikų ir pan.
Užpildžius paraišką, gali tekti nusivilti, kad banko siūloma maksimali paskolos suma perpus ar net daugiau mažesnė, nei gauta, naudojant bankų skaičiuokles. Bankų internetiniuose puslapiuose pateikiamos skaičiuoklės yra tik orientacinio pobūdžio, kadangi kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.“
Tiesa, verta atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienas bankas savarankiškai uždirbamas pajamas skaičiuoja skirtingai – nors visada rekomenduojama paskolos kreiptis bent į keletą skirtingų bankų, dirbant savarankiškai tai tiesiog būtina, kadangi skirtingų bankų siūloma maksimali paskolos suma gali skirtis beveik dvigubai.
Teks pateikti daugybę dokumentų
Teikiant paraišką dėl būsto paskolos, kiekvienas bankas gali reikalauti skirtingų dokumentų, tačiau dirbant savarankiškai ar turint savo įmonę, galite būti tikri – iš jūsų bus prašoma daug daugiau dokumentų nei iš samdomų darbuotojų.
Todėl teikiant paraiškas dėl būsto paskolos, pasiruoškite šiuos dokumentus:
savo asmenines pajamų deklaracijas už einamuosius ir paskutinius 3 m. (kai kuriems bankams gali pakakti ir trumpesnio laikotarpio);
asmeninės sąskaitos išrašus už einamuosius ir paskutinius 3 m. (kai kuriems bankams gali pakakti ir trumpesnio laikotarpio);
preliminarią perkamo nekilnojamojo turto (NT) pirkimo–pardavimo sutartį;
NT rinkos vertės nustatymo ataskaitą;
informaciją apie savo veiklą, pajamų pastovumą, tai įrodančius dokumentus (pavyzdžiui, sutartis su klientais, gali būti prašoma pateikti ir pajamų–išlaidų žurnalą);
pradinio įnašo kilmę pagrindžiančius dokumentus.
Jeigu turite savo įmonę, taip pat reikės:
savo darbo ar kitos sutarties su sudarytos įmone;
akcininkų ar vadovų sprendimų dėl dividendų išmokėjimo bent už 2 m. ir pavedimų, patvirtinančių dividendų gavimą, įrodymų (jei yra išmokėti dividendai ar įmonės pelnas);
kai kurie bankai gali prašyti ir įmonės sąskaitos išrašų už einamuosius ir paskutinius 3 m.
Nors šių dokumentų prašo ne visos kredito įstaigos, iš karto paruošę ir pateikę juos, neabejotinai sutaupysite nemažai laiko.
Šitokio didelio kiekio dokumentų reikia tam, kad bankai tinkamai įvertintų visą asmens biudžetą, kadangi savarankiškai dirbantis ar nedidelę įmonę turintis žmogus pats yra vertinamas tarsi būtų labai nedidelė įmonė.
Bankai gali neprašyti papildomų dokumentų, jeigu jūsų turimos pajamos iš, pavyzdžiui, mažosios bendrijos civilinės sutarties ar UAB darbo sutarties yra pakankamos norimai paskolos sumai gauti ir bankui nereikia pamatyti jūsų pajamų iš dividendų ar kitų uždarbio formų.
Tiesa, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad skirtingi bankai turi skirtingą rizikos apetitą – kai kurie kreditoriai skolina beveik visiems, tačiau tai daro už daug didesnes palūkanas.
Situacija šiuo metu vis dar nėra tobula
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, kad savarankiškai dirbantieji turėtų mokėti tiek pat mokesčių, kiek ir dirbantys pilnu etatu. Bet laisvadarbių atstovai tikina, kad tokiu atveju pirmiausiai turėtų būti sudarytos ir vienodos sąlygos, įskaitant sąlygas imti paskolas bei atostogų išmokėjimą. Teisės aktuose ir Lietuvos banko rekomendacijose kreditoriams nuolat minima, kad dirbančiųjų savarankiškai ar verslininkų pajamas reikėtų vertinti konservatyviau, todėl bankai tai ir daro.
Štai, pavyzdžiui, turint mažąją bendriją, bankai skaičiuoja tik pagal civilinę sutartį gautas pajamas, o bendrijos dividendai ar asmeninėms reikmėms išsimokėtos pajamos nėra laikomos tvariomis, jeigu jos gaunamos mažiau nei dvejus metus, todėl bankų – nevertinamos.
E.Arnatkevičius sako, kad tokie sprendimai šiuo metu yra visiškai bankų rankose, tačiau būtent dėl didėjančio savarankiškai dirbančiųjų skaičiaus, pradedama į pajamas iš savo įmonės ar individualios veiklos žiūrėti liberaliau: „Mūsų duomenys rodo, kad savarankiškai dirbantys asmenys yra dažniau rizikingi nei dirbantys įmonei, tačiau kiekvieną atvejį vertiname individualiai. Jeigu paskolą imantis asmuo dokumentais sugeba pagrįsti, kad jo pajamos yra tokios pat tvarios kaip ir dirbančiojo įprastą darbą, jis gaus ir atitinkamas paskolos sąlygas.“
Lietuva tikrai nėra vienintelė šalis, kurioje laisvai samdomi darbuotojai susiduria su tokiomis problemomis. Estijoje laisvadarbius ar mažų verslų savininkus dažniau finansuoja mažesni bankai, tačiau jiems, kaip ir mūsų šalyje, dažnai tenka įdėti kiek daugiau pastangų, siekiant pagrįsti savo pajamų dydį bei stabilumą.
Dirbant savarankiškai ar savo įmonėje ir parodžius ilgalaikes sutartis su klientais, galima gauti bene identiškas sąlygas, kaip ir dirbant pagal darbo sutartį, todėl turintiems stabilias pajamas, gauti norimo dydžio paskolą yra tikrai įmanoma.
