Lietuviai permoka už būsto paskolas?
Visuomenės nuomonės tyrimas parodė, jog daugiau nei trečdalio, arba 36 proc. būsto paskolų turėtojų sutartyse nustatyta banko palūkanų marža (neskaitant Euribor) svyruoja nuo 2 iki 3 proc. Dar 11 proc. teigė pasirašę būsto kredito sutartis su 3 proc. viršijančia palūkanų marža.
Pasak apklausą inicijavusio „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos, mokantys didžiausias palūkanas turėtų aktyviausiai pasidomėti galimybe refinansuoti savo turimą būsto paskolą.
„Daugiau nei 2–3 procentus siekusios būsto paskolų palūkanos kažkada buvo įprastas reiškinys, tačiau dabar situacija visiškai pasikeitusi. Pastaruoju metu mažėja tiek vidutinė bankų paskolų palūkanų marža, tiek Euribor palūkanų norma. Infliacijos tempai susitraukė, spartėja ekonomikos augimas, didėja gyventojų pajamos, tad metas refinansuoti savo būsto paskolą dabar tikrai yra palankus. Juolab kad šiuo metu galima gauti pasiūlymą kompensuoti su paskolos refinansavimu susijusias išlaidas“, – sako J. Ivaška.
Apklausos duomenimis, iš viso šiuo metu būsto paskolas yra paėmę beveik penktadalis (18 proc.) Lietuvos gyventojų. 28 proc. jų yra taikoma 1,5–2 proc. dydžio palūkanų marža, o 12 proc. – mažesnė nei 1,5 proc. Lietuvos banko (LB) duomenimis, rugpjūčio mėnesį naujai sudarytoms būsto paskoloms buvo taikoma vidutinė 5 proc. būsto paskolų norma.
Į ją, be banko maržos, įskaičiuota ir Euribor (tarpbankinės rinkos palūkanų norma) – 6 mėn. Euribor dydis rugpjūčio mėnesį dažniausiai svyravo 3,40–3,45 proc. ribose.
Septintadalis nežino banko taikomos maržos
Didžiausia dalis žmonių, mokančių 3 proc. viršijančias palūkanas, yra 56-erių metų amžiaus ir vyresnių kategorijoje – beveik ketvirtadalis, arba 23,5 proc. Palyginti, iš visų 26–35 m. amžiaus respondentų daugiau nei 3 proc. palūkanų bankui moka tik 4,3 proc. būsto paskolų turėtojų.
13 proc. būsto paskolų turėtojų, nurodė, jog nežino ar neprisimena, kokia yra jų mokama banko palūkanų marža. Daugiausiai tokių „užmaršuolių“ – net 22,2 proc. – yra tarp 46–55 metų amžiaus respondentų. Savo mokamų palūkanų dydžio neprisimena 8,1 proc. vyrų ir beveik 17 proc. moterų.
Apklausa taip pat parodė, kad bankui mokamų palūkanų dydį kur kas geriau prisimena santuokoje ar partnerystėje gyvenantys žmonės.
Paskolų sąlygoms gerėjant, verta pagalvoti apie refinansavimą
Tyrimo duomenimis, būsto paskolos refinansavimo galimybė domina 27 proc. būsto paskolų turėtojų – iš jų trečdalis jau derina šį klausimą su bankais, o du trečdaliai ketina padaryti tai artimiausiu metu. Tiesa, lygiai pusė būsto paskolą turinčių respondentų nurodė jos refinansuoti artimiausiu metu neketinantys ir apie tai apskritai nesvarstantys.
„Urbo“ banko atstovas juos skatina nepatingėti ir pasidomėti refinansavimo galimybėmis.
„Būsto paskolų rinka nuolat keičiasi ir sąlygos, kuriomis paskolos buvo išduodamos prieš keletą ar keliolika metų, gali labai skirtis nuo šiandieninių. Apie refinansavimą ypač turėtų pagalvoti tie žmonės, kurie būstui skolinosi palūkanų piko periodais – labai tikėtina, kad dabar jiems pavyktų itin reikšmingai susimažinti savo finansinius įsipareigojimus“, – pabrėžia J. Ivaška.
LB duomenimis, iš viso šių metų rugpjūčio pabaigoje Lietuvoje buvo išduota būsto paskolų už 12,76 mlrd. eurų.
Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa apie būsto paskolų refinansavimą buvo atliekama rugsėjo 16–25 d., joje dalyvavo 1008 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
