– Koks yra naujausias jūsų pirkinys?
– Mažas droniukas, su kuriuo dabar labai smagu žaisti ir mokytis vis naujų dalykų. Kas gali žinoti, gal greitu metu vertės įsigyti visą filmavimo įrangą…
– Ar dažnai jūsų pasirinkimą, ką įsigyti, lemia emocijos? Ar perkate tik tai, kas būtina?
– Žinoma, labai priklauso nuo finansinės padėties atitinkamą akimirką, tačiau turiu pripažinti, jog per gyvenimą emocinių sau skirtų pirkinių nebuvo daug, nes visuomet kirbėdavo mintis, kad nesu verta, arba per brangu, brangoka, arba kam naujas, juk dar senas daiktas tinkamas naudoti.
Gal dabar po truputį bandau pradėti save lepinti. Emociniams pirkiniams galėčiau priskirti dovanas bei staigmenas artimiesiems, kai daugiau galvoji apie artimo patirtą emociją nei apie kainą.
– Kokiems daiktams – batams, drabužiams, kvepalams, knygoms, meno kūriniams ar dar kam nors turite silpnybę ir nesusilaikote nuolat juos pirkdama?
– Pirmiausia reikėtų paminėti, kad aš dar turiu dvi vyresnes seses Vaidą ir Vaivą, kurių daiktus dažnai paveldėdavau ar gaudavau kaip pereinamąjį trofėjų... O kai tapau paauglė, mudvi su mamyte keisdavomės rūbais ir daiktais, todėl tiek batų, tiek kvepalų ar kitų daiktų pasirinkimo galimybių buvo į valias.
Todėl per daug metų dalinimosi patirties jau sunku atskirti, kuri moteriška silpnybė užima pirmą vietą.
Todėl turiu pripažinti, kad silpnybės daugiau arba mažiau sukontroliuojamos tam tikrais periodais. Tačiau nepykite, juk aš mergaitė, o mums patinka turėti daug įvairių dalykėlių.
– Ar privalote kam nors atsiskaityti už tai, ką įsigyjate sau?
– Sąžinei.
– Kokia jūsų pinigų filosofija?
– Kaip pinigai išeina, taip ir ateina.
Tikrai laimė slypi ne piniguose, tačiau jie suteikia galimybę negalvoti arba kaip tik pagalvoti apie kitą.
– Kas turėjo didžiausią įtaką jūsų požiūriui į pinigus?
– Manau, kad tėvai, juk jie formuoja pagrindus. Tačiau pinigai mūsų šeimoje niekuomet nebuvo sureikšminti. Aš niekada nenorėjau brangių ar tuo metu labai madingų daiktų – esu gal tik kelis kartus paprašiusi pinigų konkrečiam reikalui.
Nuo 15 metų mane tėveliai sėkmingai išleido dirbti vasarą, o šiek tiek vėliau – ir vakarais bei savaitgaliais, kur labai greitai supratau pinigų vertę ir kainą.
Todėl žinau, kas yra sunkus darbas ir kaip pamačius popieriuje vieną skaičių gali nusivilti gavęs kitą sumą į rankas.
– Kaip tėvai jus mokė elgtis su pinigais ir kokius įgūdžius stengiatės perduoti savo vaikams?
– Mano tėvai mokė mane būti protingą ir dalintis. Dabar, kai pagalvoju, nebuvo atskirų pamokų apie pinigus, jie labai manimi tikėjo ir pasitikėjo nuo mažų dienų, o aš elgiausi tinkamai, nesudarydama didelių problemų, bet čia jau reikėtų klausti jų.
– Ką manote apie pasaulio turtuolius, kurie tik mažą dalį savo palikimo užrašo vaikams teigdami, kad jie patys turi užsidirbti, tik tuomet mokės vertinti pinigus?
– Manau, visi turi tam tikrus būdus ir skirtingas nuomones. Mano šeimoje noras padėti vienas kitam visuomet laimi. Viliamės, kad ir vaikai tai supras ir pajus, nors šiuo metu savo dar neturiu, bet turiu dukterėčių. Gerumas atneša gerumą. Dalintis gera ir reikia!
– Ar sutinkate, kad pinigai gadina žmones?
– Žmones gadina daug dalykų, todėl vien pinigus išskirti būtų sunku. Tačiau galbūt pamiršę jų vertę žmonės neretai patenka į kitą realybę, nepagalvodami apie aplinkinius ir sumenkindami jų gyvenimą.
– Ar pamenate, kokia buvo pirmoji jūsų alga ir kam ją išleidote?
– Atsimenu daug pirmų atlyginimų. Pirmasis – kai sutvarkiau visus namus ir apdovanojo tėveliai, tai buvo gal 10 litų, bet man tai buvo palaima ir užtarnauti pinigėliai.
Antrasis – jau tikro darbo užmokestis, tačiau kiek gavau, sunku pasakyti, tik pamenu, kad valandiniu tarifu dirbant 0,25 etato už vienos valandos darbą mokėjo septynis litus.
O mieliausias buvo pirmas užmokestis už dainavimą. Tai buvo kažkas panašaus į 50 litų, buvo keista, kad galėjau būti scenoje ir man dar mokėjo pinigus.
Ką anuomet pirkau, neprisimenu. Tačiau gerai atsimenu, kai gavau pirmą savo gyvenime atlyginimą gastrolių metu Vokietijoje, kuris man atrodė didelė suma, todėl leidau sau padovanoti tėveliams sportinius batus, kurie galbūt ne itin tiko, bet noras ir mintis buvo tyra ir tikra.
– Kas jus skatina uždirbti pinigų?
– Noras gyventi, padėti, keliauti, negalvoti apie rytojų, atsipalaiduoti ir džiuginti mylimuosius.
– Ar praveriate piniginę labdarai?
– Taip. Tai nėra didžiulės sumos, bet aukoti man patinka, nesvarbu, ar tai būtų bankiniai pavedimai, ar telefono skambučiai, ar labdaringi darbai, ar keli centai gatvėje nuskriaustiems.
– Kiek pinigų reformų esate pergyvenusi ir kaip jos paveikė jūsų finansinį gyvenimą?
– Didžiausias ir vienintelis virsmas – iš lito į eurą.
– Ar atsidedate kas mėnesį dalį savo pajamų vadinamajai juodai dienai ir kiek?
– Taip. Ta juoda diena ateina kartais nelauktai greitai ir tuos pinigus panaudoji dažniau, nei iš tikrųjų reikėtų.
– Kaip renkate dovanas kitiems – taupydama ar, atvirkščiai, stengiatės neatrodyti šykšti?
– Didžiausias džiaugsmas yra emocija, o ji kartais kainuoja labai daug pinigų, kartais daugiau pastangų, bet tiems, kuriuos myliu, negailiu.
– Jei gaunate dovanų, kurios nedžiugina, kaip su jomis elgiatės?
– Visos dovanos mane džiugina nuo mažų dienų, o jeigu būna tokių, kurių nenaudoju, pasidalinu.
– Kokią turite svajonę, kuriai įgyvendinti nepagailėtumėte didžiulės pinigų sumos, jei tik ją sukauptumėte?
– Svajonė mėgsta tylą, todėl į klausimą būtų sunku atsakyti.
– Ar tikite ritualais, esą galinčiais privilioti finansinę sėkmę?
– Tikiu viskuo ir tuo pat metu niekuo... Ar piniginėje esanti varlytė atneš daugiau turtų? Nežinau ir gal net abejoju, bet manau, kad manojoje ją galite surasti...
– Ar pinigai iš tiesų reiškia laisvę?
– Pinigai reiškia galimybes, o laisvė yra širdyje ir šalyje. Jeigu gautum kruvinus pinigus, tai būtų prakeiksmas, o ne laisvė.
