Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pirmus devynis šių metų mėnesius dėl kapavietėms, paminklams, tvorelėms, apdailos elementams padarytos žalos kreipinių skaičius išaugo 50 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Kaip pastebi įmonės žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis, per metus atlygintų kapaviečių žalų suma išaugo daugiau nei 2 kartus, o vidutinė žala siekė apie 530 eurus.
„Viena pagrindinių kapinėms padaromų žalų priežasčių – audros, kai nuo stipraus vėjo lūžtantys medžiai ir jų šakos apgadina arba net suniokoja paminklus ar paminklines plokštes. Mūsų bendrovės duomenimis, yra pasitaikę atvejų, kai audros sukeltų nuostolių žala siekė 1,5 tūkst. eurų“, – sako A.Juodeikis.
Eksperto teigimu, kapavietes niokoja ne tik audros ar krentantys medžiai, bet ir piktavaliai asmenys: kapinėse pasitaiko vagysčių, vandalizmo atvejų bei kitų nemalonių incidentų.
„Deja, nuostolių sukelia ne tik gamtos stichijos. Pastaruoju metu kapavietės įrengiamos taip, kad jų priežiūra būtų minimali. Tačiau tai palengvina darbą ilgapirščiams – jie gali be didelių sunkumų pasisavinti vertingas skulptūras, vazas ar prabangių paminklų ir tvorelių dalis“, – teigia jis.
Pasak A.Juodeikio, populiarėjanti tendencija dengti kapavietes granito plokštėmis, nors ir užtikrina lengvesnę priežiūrą bei estetinį vaizdą, turi ir trūkumų. Įskilus plokštėms dėl nukritusio medžio ar vandalizmo, jų taisymas gali kainuoti brangiai, o dažnu atveju restauracija net nėra įmanoma, todėl tokiu atveju patirti nuostoliai smarkiai išauga.
„Kapinių draudimas apima visus kapavietėje esančius stacionarius ir pamatą turinčius elementus: paminklus, antkapius, tvoreles, suoliukus ar kitus statinius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kompensuojamos ne tik analogiško paminklo įsigijimo išlaidos, bet ir jo atstatymo darbų kaina“, − komentuoja ekspertas.
Duomenys rodo, kad daugiausiai kapaviečių žalų fiksuojama didžiuosiuose šalies miestuose bei jų rajonuose: Kaune, Panevėžyje, Vilniuje.
