– Kokie ginčai tarp darbuotojų ir darbdavių yra dažniausi? – pasiteiravome I.Janukevičienės.
– Dažniausiai ginčų tarp darbuotojų ir darbdavių kyla dėl darbo apmokėjimo, t.y., neišmokėto darbo užmokesčio ar kitų sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais. Tai gali būti ir kažkokie priedai, priemokos, gali būti viršvalandžių darbo apmokėjimas, darbo poilsio dienomis, naktinio laiko, taip pat dienpinigiai už komandiruotes, kompensacijos už atostogas, kitos kompensacinės, išeitinės išmokos, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo. Apie 75 proc. visų ginčų kyla dėl darbo apmokėjimo problemų ir tokia tendencija matoma nuo pat pirmųjų darbo Darbo ginčų komisijos veikimo metų, nuo 2013-ųjų.
Dažniausiai pasitaikanti situacija – kai darbuotojas išeina iš darbo arba yra atleidžiamas ir darbdavys su juo neatsiskaito paskutinę darbo dieną, kaip tai privalo padaryti pagal įstatymą.
Pasitaiko ir tokių ginčų, kai nesutarimų kyla ir darbo santykių metu, pavyzdžiui, jei nemokamas ar pavėluotai mokamas darbo užmokestis, darbuotojas gali reikalauti ir delspinigių. Nes jei darbdavys laiku nemoka darbo užmokesčio, kai yra darbo teisiniai santykiai, darbuotojas turi teisę reikalauti delspinigių, bet jie skaičiuojami ir išmokami tik jei toliau tęsiami darbo santykiai. O paskutinę darbo dieną darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su darbuotoju. Jei to nedaro, nebuvo atskiro susitarimo dėl vėlesnio apmokėjimo, tuomet darbuotojas turi teisę reikalauti kompensacinės išmokos – vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.
– Kas nulemia šias situacijas? Kaip dažnai nutinka, kad pasikliaujama vien tik žodiniu darbdavio pasiūlymu padirbėti daugiau, pažadama atsiskaityti, bet vėliau to nepadaroma? Galbūt kalti patys darbuotojai, jog raštu nepasirašė susitarimo?
– Būna įvairių situacijų, bet dažniausiai jei įmonė turi tam tikrų finansinių problemų, su ja neatsiskaito užsakovai, tretieji asmenys, dėl to kyla ginčų, darbdavys tiesiog negali iš karto atsiskaityti su darbuotoju. Bet jokiu būdu, tai neatleidžia darbdavio nuo prievolės laiku ir sąžiningai atsiskaityti su darbuotoju ir sumokėti visas jam priklausančias sumas.
Būna atvejų, kai darbdavys mano, kad darbuotojas yra dėl ko nors kaltas, padarė kažkokią materialinę žalą, ypač daug tokių situacijų pasitaiko transporto sektoriuje, kai darbuotojas kažką sugadina, pereikvoja degalus ar pan.
Tuomet darbdavys sako, kad nemokės darbuotojui, jis esą yra pats kaltas dėl situacijos, padarė žalos. Tačiau pagal Darbo kodeksą tai, kad darbuotojas padaro žalą darbdaviui, nėra joks pagrindas su juo neatsiskaityti, nes tai – skirtingi ginčai, skirtingos sumos. Kiekviena šalis turi sąžiningai elgtis, kaip ir darbdavys privalo vykdyti visus įstatymų įpareigojimus. Kaip ir darbuotojas turi saugoti darbdavio turtą, jei jis padaro tam tikrą materialinę žalą dėl savo veiksmų, turi atlyginti ją visą arba iš dalies.
Tačiau kadangi tai yra skirtingos išmokos, darbdavys vis tiek privalo atsiskaityti už darbą, o jei mano, kad darbuotojas padarė žalą įmonei, savo ruožtu gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją su reikalavimais atlyginti žalą.
Kartais kyla situacijų, kai darbo užmokestis nepervedamas dėl klaidos ar neteisingo apskaičiavimo, nors tai pasitaiko rečiau. Pavyzdžiui, darbdavys neteisingai apskaičiavo darbo užmokestį arba atvirkščiai, darbuotojas buvo klaidingai įsitikinęs, kad jam išmokėta turi būti daugiau. Tai dažniau nutinka transporto sektoriuje, kai vairuotojas susitaria su darbdaviu žodžiu vienaip, o darbo sutartyje tai numatytai visai kitaip. Dėl to kyla nesutarimų ir ginčų.
– Ką rodo ginčų statistika, ar jų apskritai daugėja? Tikriausiai galima ir pasidžiaugti, jei kreipimųsi į jus skaičius auga, vadinasi, darbuotojai išmoksta ginti savo teises? Nors darbo jūsų komisijų nariams – tik daugiau.
– Taip ir yra, kasmet gaunam vis daugiau ginčų, kreipimųsi į mūsų komisijas. Tik pandemijos metu jų buvo sumažėję apie 30 proc., bet tai normalu, juk įmonės praktiškai nedirbo arba dirbo minimaliu režimu. Bet pasibaigus pandemijai matomos augimo tendencijos, dėl to buvo įsteigta daugiau komisijų: 2013-aisiais jų buvo 13, o šiandien visoje Lietuvoje turime 25 Darbo ginčų komisijas. Tai rodo, kad auga ir prašymų išnagrinėti ginčus skaičius, vis daugiau žmonių sužino apie tokį greitą, efektyvų, pigų būdą apginti savo teises, atgauti pinigėlius arba ištaisyti tam tikrą situaciją, išspręsti ginčą su darbdaviu.
– Ar pasitaiko atvejų, kada ginčai tarp darbuotojų ir darbdavių sprendžiami pasitelkiant kumščius? O gal jau nebekyla tokių situacijų kaip 1990-ųjų ir vėlesniais laikais?
– Tiesą pasakius, būna, bet tai – pavieniai atvejai. Teisingai pastebėjote, kad 1990-ieji baigėsi, žmonių mentalitetas jau labiau europietiškas. Tačiau kaip tik visai neseniai, prieš mėnesį, turėjome panašaus pobūdžio konfliktą, kai reikėjo kviesti net policiją, žmogų išvežė su greitąja, nes elgėsi neadekvačiai.
– Kiek išspręstas darbuotojo ginčas su darbdaviu paskatina savo teises ginti kitus kolegas iš tos įmonės?
– Tikrai paskatina. Būna, kreipiasi vienas ar du darbuotojai, o po kiek laiko, jei sprendimai buvo palankūs darbuotojams, laimėjo ginčus, matome, kad iš tos pačios įmonės į Darbo ginčų komisijas kreipiasi ne vienas žmogus. Jei iš tos pačios įmonės kreipiasi daug darbuotojų, dažnai galima nujausti, jog tai pasibaigs bankrotu arba darbdavys turės imtis rimtų priemonių išlaikyti verslą.
– Taigi iš esmės jūs matote pirmąsias kregždes, kas vyksta šalies ekonomikoje, kokių kyla problemų, galite matyti bankrotų skaičiaus dinamiką.
– Matome, kad pastaruoju metu įmonėms vis dažniau keliamos bankrotų bylos, be kai įmonei keliama bankroto byla, Darbo ginčų komisija nenagrinėja ginčų, nes tuomet visi ginčai, susiję su darbo santykiais, keliauja į teismą, kuris nagrinėja visą bendrą bankroto bylą.
– Lietuvoje gausėja čia dirbančių užsienio šalių piliečių. Ar jie aktyviai gina savo teises?
– Taip, pastaruoju metu labai padaugėjo užsieniečių kreipimųsi skaičius. Mes nagrinėjame visų darbuotojų, kurie dirba Lietuvos įmonėse, darbo ginčus, neatsižvelgiant, ar asmuo užsienietis. Visi turi vienodas teises pagal Darbo kodeksą ir jokios diskriminacijos negali būti. Pastaruoju metu pastebėjome, kad labai padaugėjo ginčų tarp Lietuvos darbdavių ir ukrainiečių, baltarusių, Vidurio Azijos šalių piliečių: tadžikų, kazachų, uzbekų.
– Gal darbdaviai galvoja, kad į Lietuvą atvykę užsieniečiai negins savo teisių?
– Pirmiausia, jų labai daug priimama, jie masiškai vyksta dirbti į Lietuvą. Tokiu atveju, daugėja ir ginčų, nesutarimų. Be abejo, yra ir kalbos barjeras, daugelis nemoka ne tik lietuviškai, bet ir angliškai, sunkiai kalba rusiškai, dėl to dažnai nesusikalbama ir kyla ginčų.
