Tačiau tokiose situacijose tenka atsitraukti nuo gedulo ar savigraužos, ir elgtis taip, kaip reikalauja teisės aktai. O jie nelaimių ištiktus žmones šiemet įstūmė į nepavydėtiną padėtį.
Pataisos jau galioja
Nuo liepos 1-osios įsigalioję ir Užimtumo įstatymo, ir Civilinio proceso kodekso (CPK) pakeitimai palengvino skolininkų nešulius, tačiau kreditorius pastatė išjuokai.
Mat išmokos, kurias daugelis jų kas mėnesį gaudavo iš minimalią algą uždirbančių skolininkų, sudarydavo trečdalį minimalios algos – 96 eurus. Šiuo metu jos yra sumenkę tris karus ir tesudaro dešimtadalį po mokesčių liekančios minimalios algos – 32 eurus.
Kiek metų turi praeiti, kad skolininkas atlygintų, tarkim 30 tūkst. eurų žalą? Ar ši suma, kas mėnesį įkrintanti į artimuosius praradusių žmogaus sąskaitas, nėra pasityčiojimas?
Skolos laikas į begalybę išsitęsia dar ir dėl to, kad po tragiškų avarijų iškeltose baudžiamosiose bylose nenustatoma, per kiek laiko priteista neturtinė žala turi būti atlyginta.
Išmokos – triskart mažesnės
Tai – vienos nelaimės istorija, kuria su portalu lrytas.lt pasidalino skaitytojas, ir kuri netruko sulaukti atgarsio.
Nerijus Tamošauskas pasakojo, kad 2015 m. birželį neteko tėvo, – jis žuvo per nusikalstamai nerūpestingai vairavusio 22 metų vyruko sukeltą avariją. Šiam žmogui šiuo metu – 31-eri metai, jis yra autoserviso direktorius.
„Mano mama neteko vyro, šeimos maitintojo, mano dėdė – brolio. Nelaimė įstūmė mūsų šeimą į sunkią padėtį.
Po ilgų teismų avarijos kaltininkas buvo įpareigotas atlyginti mano mamai, dėdei ir man neturtinę žalą ir teisinio atstovavimo išlaidas, iš viso – 28 tūkst. eurų. Liūdna, kad mama žalos atlyginimo taip ir nesulaukė – šį pavasarį mirė nuo sunkios ligos. Kartu su paveldėtu palikimu man perėjo ir mamai priklausiusios neturtinės žalos dalis.
Neseniai paaiškėjo, kad mums, nukentėjusiesiems, gali tekti laukti dar apie 50 metų, kol bus išmokėtos visos priteistos išmokos“, – pasakojo N. Tamošauskas.
Teisės aktai pasikeitė. Jeigu „Sodra“ iš kaltininko pajamų iki šių metų liepos jam pervesdavo po nepilnus 96 eurus, tai pastaruoju metu – po 32 eurus. Nors avarijos kaltininkas ir dirba autoserviso direktoriumi, iš įmonės Nerijus kas mėnesį gauna vos po 10 eurų.
Pagalba – tik skolininkams
Ši istorija tarp valstybės institucijų sukėlė tam tikrą sumaištį, – pagaliau paaiškėjo, į kokią nepavydėtiną situaciją populistiniai, prieš Seimo rinkimus priimti teisės aktai įstūmė tuos kreditorius, kurie atsidūrė už išimčių borto.
Kartu su Užimtumo įstatymo pakeitimais šiemet buvo priimti lydintieji teisės aktai, kurių vienas – CPK 736-asis straipsnis. Būtent jame yra numatytas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis.
Pagal šį teisės aktą iš skolininko minimalios algos antstolių išieškoma dalis sumažėjo net kelis kartus – nuo buvusių 30-ies iki 10 procentų. Mažiau išskaičiuojama lėšų iš skolininko pajamų, viršijančių minimalią algą – 30 proc.
Nepakitusi liko tik daugiau nei dvi minimalias algas gaunančių skolininkų išskaita. Ji sudaro 50 proc. lėšų.
Anot teisės aktų pakeitimus inicijavusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), jos tikslas buvo pagelbėti „skolų kuprą“ užsiauginusiems žmonėms, o kartu – didinti užimtumą.
Teigiama, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 200 tūkst. skolininkų. Net septyni iš dešimties tokių žmonių niekur oficialiai nedirbdavo ir jokių skolų negrąžindavo.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai antstolių informacinėje sistemoje buvo apie 1,3 mln. aktyvių bylų, kurių bendra skolų suma sudarė apie 4 mlrd. eurų.
Nurodoma, kad iš visų skolininkų apie 17 tūkst. yra sulaukę pensinio amžiaus, o tie, kurie negauna nei pensijos, nei pajamų iš ūkinės veiklos, skolingi kreditoriams 1,9 mlrd. eurų.
Viliamasi, kad dabar skolininkai išlįs iš pogrindžio ir pradės legaliai dirbti – nebeslėps pajamų ir pamažu atsikratys skolų naštos.
Savo ruožtu SADM garantavo, kad jautriems kreditoriams niekas nesikeis, – išskaitų dydžiai esą lieka tie patys, pavyzdžiui, alimentus už vaikus gaunančioms vienišoms mamoms ar tokiais atvejais, kai atlyginama neturtinė sveikatai ar gyvybei padaryta žala.
Tad kodėl vis dėlto sumažėjo N. Tamošausko gaunamos neturtinės žalos atlyginimo išmokos?
Kas suklydo: antstoliai ar įstatymų leidėjai?
Šio žmogaus istorijos kontekste SADM laikosi nuostatos, kad įstatymo pakeitimai čia nieko dėti. Esą, neturtinės žalos atlyginimo tvarka nukentėjusiems dėl sveikatos sutrikdymo ar maitintojo gyvybės atėmimo išliko tokia pati.
Anot SADM, išskaitos galimai sumažėjo dėl to, kad, galbūt, dar labiau sumažėjo skolininko pajamos, arba todėl, kad galimai antstolis padarė klaidą ir sumažino išskaitas, nors to daryti nereikėjo.
Bet antstoliai regi ką kita.
Viena, minimo skolininko pajamos nuo liepos 1 d. reikšmingai nepakito, todėl vienintelė sumažėjusių žalos atlygimo išmokų priežastis – įstatymo pakeitimai.
Antra, antstolė, kuri šiuo atveju atsakinga už skolos išieškojimą iš N. Tamošausko tėvą pražudžiusio avarijos kaltininko, net teoriškai negali padaryti klaidos, nes išskaitas iš skolininko pajamų atlieka „Sodra“ bei skolininko darbovietė.
„Antstolė mus informavo apie tai, kad šiam žmogui priteista neturtinė žala nepatenka į Civilinio proceso kodekse įtvirtintų išimčių sąrašą, dėl kurių išskaitų dydžiai iš skolininkų pajamų nuo šių metų liepos 1-osios negali mažėti.
N. Tamošauskas, kuriam priteista neturtinė žala dėl tėvo žūties, avarijos metu buvo pilnametis.
Tai nėra žala, padaryta suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, kuri priskiriama įstatyme įtvirtintoms išimtims, kai išskaitų dydžiai nesikeičia.
Todėl, pagal pakeistus teisės aktus, periodinės žalos atlyginimo išmokas N. Tamošauskui buvo sumažintos nuo 30 proc. iki 10 proc. skolininko pajamų, neviršijančių minimaliosios mėnesinės algos“, – patikino Lietuvos antstolių rūmai.
„Gal visgi SADM padarė klaidą, įstatymų pakeitimų rengimo metu neatsižvelgdama į teiktas pastabas ir nesigilindama į svarbias detales?“,– svarstė Lietuvos antstolių rūmai.
Antstolių patirtis liudija, kad, įsigaliojus pakeistiems įstatymams, nepadaugėjo legaliai dirbti pradėjusių skolingų žmonių, nors to tikėjosi SADM.
Kreditorių nepastebėjo
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošiaus patikino, kad minėtų teisės aktų pakeitimai yra populistinis sprendimas, nes dėmesys buvo skirtas tik skolininkams ir bevuvo paisoma tų žmonių ar institucijų interesų, kuriems jie yra skolingi.
„Teisės aktais puolama ginti „vargšų“ skolininkų, kuriems, esą, tiesiog gyvenime nepasisekė. Rūpinamasi, kad tik per daug nenukentėtų jų turtinė padėtis. Tačiau kokioje situacijoje atsidūrė kreditoriai?
Keisti teisės aktus, gelbstint skolininkus, imta dar 2016-aisiais, kai vieną po kito pakeitimus teikė buvę Seimo nariai bei partijos. Po paskutinių pakeitimų skolininkai tapo visiškai saugūs. Jeigu žmogus gauna minimalią algą, skolos išieškojimo pasekmės jam tapo „kuklios“.
Užtat nebepaisoma kreditoriaus interesų. Ir tai nebūtinai turi būti bankas, kuriam skolininkas neįstengia grąžinti paskolos. Tai juk gali būti žmogus, kuris prarado artimuosius ir iš kurio dabar tyčiojamasi. Neretai skolininkai ne tik kad nerodo savo pajamų, bet savo vardu nebeturi jokio nekilnojamojo turto.
Be to, yra situacijų, kai nedaug uždirbančiam žmogui nė bankas nebeteikia paskolos, nes, matydamas Civilinio proceso kodekso pataisas, regi, kad tokiu atveju, jeigu tektų išieškoti skolą, tam nebus realių galimybių“, – kalbėjo V. Nekrošius.
Pasak jo, nevalia teisinių gynimo priemonių taikyti absoliučiai visoms gyventojų grupėms ir vertinti vien tik oficialių atlyginimo dydį.
„Kiekvieną situaciją būtina vertinti individualiai. Jeigu žmogus stengiasi skolą mokėti, bet tai daryti jam sudėtinga, yra būdų, kaip ją paskirstyti dalimis, išdėstyti ilgesniam terminui.
Bet ir tada, kai dar buvo svarstomi pasiūlymai keisti teisės aktus, ir dabar sakau: o jeigu žmogus prageria savo algą? Kodėl jam reikia duoti dar daugiau pinigų svaigalams nusipirkti, o ne skolai padengti?“ – svarstė V. Nekrošius.
Individualūs poreikiai
Pasak Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko, antstolio Irmanto Gaidelio, nuolatinis išieškojimo sąlygų lengvinimas Lietuvoje jau tapo problema.
„Pirmiausia buvo sumažintos procentinės dalys, kurias leidžiama išskaičiuoti iš skolininko darbo užmokesčio. Vėliau padidinta skolos suma, kurios nepasiekus išieškojimo negalima nukreipti į skolininko turtą.
Neseniai buvo įtvirtinta minimali vartojimo poreikių dydžio suma (šiems metams ji siekia 446 eurus), iš kurių, vykdant teismo sprendimus, negalima paimti nei euro.
Tų palengvinimų buvo įvairių, bet ar tai padėjo sugrąžinti žmones į legalų darbą, ar jiems nuo to pasidarė lengviau? Mano supratimu, tai tikrai ne,“ – teigė I. Gaidelis.
Pasak jo, reikėtų suteikti teisę antstoliams vertinti kiekvieną skolingo asmens finansinę padėtį ir spręsti, ar iš tikrųjų jam reikia pagelbėti, mažinant išskaitas.
Skaudžios situacijos
Pasak išrinkto į naująjį Seimą parlamentaro, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario Juliaus Sabatausko, situacija, įsigaliojus teisės aktų pataisoms, išties tapo nepalanki žmonėms, kurių artimieji žuvo ar buvo sužaloti avarijose, kaip ir nukentėję per kitokius nelaimingus, kitų asmenų sukeltus atsitikimus.
„Didžiausia išskaitų problema visada būdavo ta pati – skolininkai, iš kurių teismas priteisdavo atlyginti padarytą neturtinę žalą, dažniausiai „nusiplaudavo“. Matyt, imdavo dirbti nelegaliai, o turtą perrašydavo kitiems asmenims ir taip nerodydavo jokių pajamų.
Teisės aktų pataisomis buvo bandyta išspręsti bent vieną problemą – pasiekti, kad skolininkai nesislėptų, bet tiems žmonėms, kurie patyrė žalą, jos atlyginimo dabar galbūt teks laukti visą gyvenimą“, – teigė J. Sabatauskas.
Jis sakė, jog ir į jį, kaip parlamentarą, pagalbos prašydama buvo kreipusis moteris, sužalota per avariją.
„Viskas prasidėjo, atrodytų, nuo gerų paskatų. Asmuo kelyje paėmė ją pavėžėti, bet automobilis apsivertė, ir moterius per avariją buvo smarkiai sužalota – prarado dalį darbingumo.
Avarijos kaltininkui buvo priteista atlyginti neturtinę žalą. Tuo metu, kai ji kreipėsi į mane pagalbos, neišmokėta skola jau buvo pasiekusi 9 tūkst. eurų.
Oficialiai tas žmogus neturėjo darbo – neturėjo pajamų, neturėjo turto, bet moteris matė, kad jis neskurdo – vairuodavo automobilį ir, tikėtina, dirbo nelegaliai“, – nepavydėtiną kreditorių situaciją dar vienu pavyzdžiui iliustravo J. Sabatauskas.
Kas imsis pataisų?
Ir Užimtumo įstatymo, ir Civilinio proceso kodekso pakeitimus inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Tačiau kaip susidariusią situaciją, kurioje atsidūrė kreditoriai, vertina valstybės politiką formuojanti Teisingumo ministerija?
„Vertindama skolininkų ir kreditorių santykio balansą, Teisingumo ministerija nuolat bendrauja su kolegomis iš Antstolių rūmų ir yra atvira visiems siūlymams, kurie užtikrintų didesnį skaidrumą ir teisingumą bei visų suinteresuotų šalių teisėtus interesus.
Esant pagrįstoms aplinkybėms, kad praktikoje įgyvendinamos teisinės priemonės skiriasi nuo teisinio reguliavimo prasmės, visada esame pasirengę ieškoti jo tobulinimo būdų. Šiuo atveju, kol kas tokio grįžtamojo ryšio Teisingumo ministerija sulaukusi nėra.
Savo ruožtu Seimas, priimdamas įstatymų pakeitimus, SADM įpareigojo atlikti ir naujojo reguliavimo teisinio poveikio vertinimą“, – sakė teisingumo ministrės patarėjas Paulius Žeimys.
