Eurostato duomenimis, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vartotojų kainų augimas vieningos valiutos zonoje praėjusį mėnesį sulėtėjo iki 1,7 proc. – kiek labiau nei spalio 1 d. skelbtas 1,8 proc. rodiklis.
Šis rodiklis buvo pirmą kartą per daugiau nei trejus metus mažesnis nei ECB nustatytas dviejų procentų planinis normatyvas.
ECB šiuo metu daugiausiai dėmesio skiria stiprinti vangų 20 šalių vienijančios euro zonos ekonomikos augimą, mat po to, kai pasibaigus koronaviruso pandemijai ir prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje ėmė staiga kilti vartotojų kainos, rodosi, kad infliaciją pagaliau pavyko suvaldyti.
Frankfurte įsikūręs ECB agresyviai didino palūkanas, siekdamas suvaldyti iki raudonumo įkaitusią infliaciją, 2022 m. spalį pasiekusią 10,6 proc. piką.
Tačiau dabar atrodo, kad blogiausia jau praeity, todėl politikos formuotojai šiais metais jau du kartus sumažino palūkanų normas ir tikimasi, kad ketvirtadienį Slovėnijoje įvyksiančiame ECB valdytojų tarybos posėdyje tą padarys dar kartą.
Infliacijos sulėtėjimą rugsėjį lėmė krentančios energijos kainos.
Tačiau euro zonoje pastaraisiais mėnesiais fiksuotas silpnas ekonomikos augimas.
Praėjusį mėnesį pasirodžiusiose ECB prognozėse teigiama, kad trečiuoju ketvirčiu augimas turėtų sulėtėti iki vos 0,2 proc., o bendras 2024 m. augimo rodiklis sieks 0,8 proc.
