2022-ųjų vasario 24-ąją Ukrainoje prasidėjusio karo atgarsius pajuto ir Lietuvos gyventojai – dauguma šalies bankomatų ištuštėjo, mat žmonės skubėjo pasipildyti grynųjų pinigų atsargas. Nerimas greitai nuslūgo ir eilės prie bankomatų po poros dienų visai ištirpo.
Ko galima tikėtis esant ekstremaliajai situacijai ar prasidėjus kariniams veiksmams Lietuvoje?
Tiek Lietuvos banko, tiek komercinių bankų atstovai tikino, kad tokia situacija jų neužkluptų visiškai nepasiruošusių, tačiau tiksliai numatyti įvykių eigos nėra galimybių.
Sugrįžti į įprastą darbo režimą prireiktų laiko, todėl tuo metu nepakeičiama vertybe taptų grynieji pinigai, o jų nelikus – visada paklausūs daiktai.
Sunku numatyti visus ypatumus
„Karui neįmanoma visiškai pasiruošti, nes visada atsiranda nenumatytų situacijų“, – įsitikinęs Ukrainoje veikiančio paramos fondo „Amicus Ukraine“ vadovas Vitalijus Naumenka.
Anksčiau finansų specialistas dirbo Ukrainos mokesčių ir rinkliavų ministerijos viceministru, Muitinės tarnybos vadovu, privačiose verslo konsultavimo įmonėse.
Rusijai užpuolus Ukrainą V.Naumenka kovojo su užpuolikais, tačiau dėl sveikatos būklės turėjo palikti karines pajėgas ir dabar teikia paramą Ukrainos kariškiams.
„Ukrainoje tik maždaug pusė gyventojų tikėjo, kad gali kilti karas, o netikėjusieji turbūt jam ir nesiruošė“, – svarstė V.Naumenka.
Prie bankomatų rikiavosi eilės
Pirmą karo Ukrainoje dieną jau nuo 6 valandos ryto prie bankomatų rikiavosi žmonių eilės. Išgryninti pinigų itin skubėjo vyresnio amžiaus žmonės. Kai kur pinigų pritrūko, tačiau stengtasi jų atsargas papildyti.
Pasikeisti grynuosius pinigus į eurus ar JAV dolerius nekilo sunkumų, tačiau užsienio šalių valiuta pradėjo smarkiai brangti.
„Finansų rinkoje panikos nekilo, o po poros dienų situacija visiškai aprimo“, – pasakojo V.Naumenka. Tokiai įvykių eigai įtakos turėjo šalies vyriausybės ir centrinio banko sprendimai, kurie nustatė įvairių apribojimų.
Ukrainoje buvo užfiksuotas oficialus grivinos kursas, apribotas grynųjų pinigų išėmimas, uždrausta leisti lėšas užsienio valiuta, sustabdyta valiutų rinkos veikla, išskyrus valiutos pardavimą, uždrausti tarptautiniai valiutos pervedimai.
Siekiant pažaboti užsienio valiutos nutekėjimą iš Ukrainos iš esmės buvo sustabdyti pinigų pervedimai į užsienį, įvesta kritinio importo sąvoka ir ilgą laiką importuotojai užsienio valiutos galėjo įsigyti tik pirkdami prekes, įtrauktas į specialų kritinio importo prekių sąrašą.
Ilgainiui apribojimų sąrašas gerokai sutrumpėjo, tačiau ligi šiol jų liko.
„Lig šiol yra nustatyta didžiausia galima pinigų suma, kurią per dieną leidžiama išleisti užsienyje“, – pasakojo V.Naumenka.
Įpareigojo teikti paslaugas
Lietuvoje didelės dalies apribojimų būtų galima išvengti vien todėl, kad atsiskaitymams naudojamas euras.
Lietuvos banko atstovai pakomentavo, kad karinio konflikto ar kitos ekstremaliosios situacijos metu jokio specialaus komercinių bankų veiklos reguliavimo nėra numatyta.
Tokie atvejai būtų vertinami kaip force majeure (nenugalima jėga) ir būtų vadovaujamasi Civiliniu kodeksu, jeigu kredito sutarties šalys nebūtų susitarusios dėl individualių „force majeure“ sąlygų.
„Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad karo atveju gali būti įvesti reguliavimo pokyčiai. Konkrečios tikslinės reguliavimo priemonės, skirtos apsaugoti vartotojų interesus, priklausytų nuo aplinkybių visumos“, – aiškino Lietuvos banko atstovai.
Galiojant esamam reguliavimui būsto kredito teikimo sąlygas vartotojams (fiziniams asmenims) reglamentuoja Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas, kuris nustato kredito sutarties formos ir turinio reikalavimus. Kredito sutartyje nėra privaloma nustatyti force majeure nuostatų – kredito sutartyje gali būti nurodytos ir kitos įstatymui ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatoms neprieštaraujančios sąlygos.
Tad kredito sutartis gali apimti force majeure nuostatas, dėl kurių susitarė kredito sutarties šalys ir kurios būtų taikomos jų tarpusavio santykiams.
„Lietuvos bankas nuosekliai dirba ir su bankais, ir su prekybininkais, kad šalies gyventojams būtų užtikrintos mokėjimo paslaugos. Kalbant apie tai, kokią sumą būtų galima išgryninti esant ypatingoms aplinkybėms, limitas bus realiai nustatytas, kai bus galutinai sutarta dėl techninių priemonių“, – teigė Lietuvos banko atstovai.
Abiem klausimais nuolat bendradarbiaujama ir koordinuojami veiksmai su kitomis Baltijos valstybėmis, taip pat Nacionaliniu krizės valdymo centru.
Lietuvos bankas šių metų kovo pabaigoje sustiprino komercinių bankų pasirengimą vykdyti mokėjimų ir grynųjų pinigų paslaugas ekstremaliųjų situacijų metu – patvirtino prevencinį aprašą, kuriame bankams numatomi reikalavimai teikti mokėjimo paslaugas ir išduoti grynuosius pinigus esant tam tikroms aplinkybėms.
Šiuo aprašu Lietuvos bankas nustato, kaip pasitelkiant komercinius bankus būtų teikiamos mokėjimo paslaugos ir išduodami grynieji pinigai, jeigu šalyje būtų paskelbta mobilizacija.
Apraše nustatyti bankų atrankos kriterijai, paslaugų teikimo organizavimo, koordinavimo tvarka ir principai. Jis parengtas atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimą dėl Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo įgyvendinimo.
Planų negali atskleisti
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) komunikacijos vadovė Aistė Veberaitė atskleidė, kad šalyje veikiančios kredito įstaigos turi veiklos tęstinumo planus, kuriais vadovautųsi ekstremaliosios situacijos metu.
„Konkrečios planų detalės negali būti atskleistos siekiant informacijos saugumo“, – pridūrė LBA atstovė.
Pasak jos, kredito įstaigų veiklą išskirtinių situacijų metu taip pat reglamentuoja Lietuvos banko nutarimas „Dėl bankams skirtų mokėjimo paslaugų teikimo ir grynųjų pinigų išdavimo mobilizacijos metu reikalavimų aprašo“.
„Klientų lėšų užtikrinimas yra aukščiausias kredito įstaigų veiklos prioritetas, tad gyventojams nėra pagrindo nerimauti – kredito įstaigų veiklos tęstinumo planai pritaikyti įvairiems scenarijams“, – pabrėžė A.Veberaitė.
Pasak jos, kitų šalių patirtis rodo, kad prasidėjus konfliktui šalyje įsigalioja karo meto įstatymų paketas, kuris apibrėžia ir svarbiausių ekonomikos sektorių veikimą nepaprastosiomis aplinkybėmis.
„Bankai ir pensijų fondai laikytųsi tuose įstatymuose numatytų nuostatų“, – tvirtino A.Veberaitė.
Pavyzdžiai kelia nerimą
„Turėjome pavyzdį – Ukrainoje prasidėjusį karą. Reikia atidžiai stebėti ir mokytis, ką gyventojams būtina padaryti ir kaip pasiruošti panašioms situacijoms“, – kalbėjo Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas, ekonomikos mokslų daktaras Algirdas Bartkus.
Jis neabejoja, kad prasidėjus karui Lietuvoje būtume atjungti nuo didžiausio įmanomo komunikacijų kanalų skaičiaus.
„Nereikia naiviai tikėti, kad būsime labai gerai apsisaugoję, nes šalies institucijų požiūris į saugumo reikalus visada buvo atmestinas“, – pareiškė ekonomistas.
Jį smarkiai nustebino įvykis 2020 metais, kai Vilniuje buvo užtvindyti Registrų centro serveriai ir kilo gausybė problemų.
„Blogiausia ne tai, kad jie užtvindyti, bet tai, kad visi žino, kur tie serveriai stovi. Tai visiškai neatsakinga“, – įsitikinęs A.Bartkus.
Pasak jo, centrinis bankas turėtų rūpintis grynųjų pinigų atsargomis ir nelaikyti jų Vilniuje.
„Jeigu jos laikomos Žirmūnuose stovinčiame pastate, tai labai blogas sprendimas. Pinigus saugiau būtų laikyti Kaune ir niekas neturi žinoti, kur yra mūsų serveriai, registrai, saugyklos. Ši informacija turi būti įslaptinta. Jeigu žinome mes, žino ir priešas“, – perspėjo A.Bartkus.
Jo nuomone, visi strateginiai komunikacijos mazgai Rusijos atstovams puikiai žinomi nuo senų laikų. Tai reiškia, kad būtume atkirsti nuo visų įmanomų komunikacijų.
„Bankomatai neveiks, parduotuvės veiks naudojant dyzelinius generatorius, tačiau banko kortelėmis bent kurį laiką atsiskaityti nepavyks. Jos bus bevertės ir visiškai nesvarbu, kiek pinigų yra sąskaitoje“, – spėjo ekonomistas.
Pasak jo, nuo komunikacijų galime būti atkirsti labai ilgai.
Būtina atlikti vieną užduotį
Pasak jo, pirmas dalykas, kurį turi padaryti gyventojai, – visada turėti pakankamas grynųjų pinigų atsargas, ir ta pinigų suma turėtų būti nemaža.
„Negalėčiau tiksliai jos įvardinti, gal net reikėtų atlikti nedidelį tyrimą“, – svarstė VU atstovas.
Karo sunkumus patyręs ukrainietis V.Naumenka pritarė, kad grynųjų pinigų reikia turėti, tačiau nereikėtų skubėti visiškai ištuštinti banko sąskaitos.
„Jeigu būčiau žuvęs būdamas vadinamojoje pilkojoje zonoje, turimus grynuosius pinigus kažkas tikrai būtų pasisavinęs ir mano artimieji būtų likę visai be santaupų“, – kalbėjo vyras.
Dabar jis didžiąją savo asmeninių lėšų dalį laiko Ukrainos valstybiniame banke ir viliasi, kad jie ten liks saugūs.
Baisiausias reiškinys – panika
A.Bartkus svarstė, kad, pasklidus informacijai apie padidėjusį pavojų likus parai ar dviem iki invazijos, gyventojai patrauktų link bankomatų, prie jų išsirikiuotų eilės, bankomatai ištuštėtų ir kai kam pinigų neliktų.
„Kils panika, o šito žūtbūt reikia išvengti. Tai reiškia, kad grynaisiais pinigais reikia apsirūpinti iš anksto. Valdžia turėtų aiškiai ir suprantamai komunikuoti su žmonėmis. Kiekvienas Krašto apsaugos ministerijos darbuotojas, ūkininkas ar universiteto dėstytojas turėtų turėti grynųjų pinigų“, – pareiškė A.Bartkus.
Jis spėjo, kad niekada ateityje negalėsime atsisakyti grynųjų pinigų, o kalbas apie elektroninius eurus galima drąsiai mesti į šiukšlių dėžę kaip prisiminimą iš tų laikų, kai rožinėmis akimis žiūrėjome į ateitį.
„Grynieji pinigai bus reikalingi visada, nes jie būtini kritiniais momentais“, – įsitikinęs ekonomistas.
Tektų spręsti galvosūkius
A.Bartkus perspėjo, kad karinio konflikto metu tektų spręsti sunkius uždavinius žvelgiant iš valstybės finansų perspektyvos.
Pasak ekonomisto, racionaliai svarstant negalime būti tikri, kad mes neišvengiamai laimėsime, ir laimėsime per kelias valandas. Vienas galimų scenarijų, kurį šalies valdžia turėtų parepetuoti, – kaip elgtis tuo atveju, jeigu dalis Lietuvos bus okupuota.
„Tarkime, okupuojamas Vilniaus kraštas, o tai tikrai tikėtina karinio konflikto atveju. Tuomet visa valdžia persikelia į Kauną, kaip jau yra buvę ne kartą šalies istorijoje, ir iš ten organizuojama tolesnė veikla. Ką daryti su senatvės pensijų gavėjais, kurie lieka okupuotoje teritorijoje? Mokėti išmokas ar pasakyti, kad jums dabar išmokas mokės Rusijos Federacija? Aišku, kad mokėsime mes“, – įsitikinęs A.Bartkus.
Jis perspėjo, kad tokiu atveju darbo jėgos bus mažiau, nes dalis žmonių dalyvaus pasipriešinime. Tokiam scenarijui reikia turėti nemenkų socialinio draudimo sistemos ir valstybės biudžeto rezervų siekiant palaikyti tam tikrą mokėjimo lygį.
„Kai kas galbūt fantazuoja, kad bus galima pasiskolinti. Gal ir bus galima pasiskolinti, bet tai padaryti tikrai nebus lengva. Smarkiai didindami skolas galime sukelti infliaciją, kuri nulemia pinigų nuvertėjimą, o tokiu atveju labai svarbu rūpintis pinigų stabilumu“, – pridūrė A.Bartkus.
Jo nuomone, dabar rezerve turima pinigų suma yra labai nedidelė.
Jeigu Lietuvą ištiktų finansinis sukrėtimas, panašus į 2008 metų finansinę krizę, dabar turimo „Sodros“ rezervo pakaktų dvejiems metams. Ekonomistas priminė, kad tąkart biudžeto deficitas išsilaikė 2009–2013 metais, todėl reikalingas dukart didesnis rezervas.
Kas turi vertę, kai nėra grynųjų pinigų? Juvelyriniai papuošalai ir kitokie juvelyriniai dirbiniai, o štai Antrojo pasaulinio karo metais itin vertinti laikrodžiai šiais laikais jau neturėtų tokios vertės.
„Žmonės turi įvertinti tai, kad karo atveju jie tuos dirbinius galės parduoti tik pusvelčiui“, – perspėjo ekonomistas A.Bartkus. Mainams kartais gali tikti ir alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, vanduo.
Projektą „Stiprūs, nes pasiruošę“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui skirta 9000 Eur suma.
