Anot Kauno savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotojos Egidijos Abeciūnėnienės, kelis būstus turintys gyventojai, besikreipiantys dėl šildymo kompensacijos, savivaldybės specialistams gali sukelti įtarimą, todėl darbuotojai gali prašyti pateikti papildomos informacijos.
„Priklausomai, kiek tų butų vertė, pirmiausia nuo verčių zonų priklauso. Centre, kiek dabar prisimenu, apie 260 tūkst. (eurų vertės zona – ELTA). Mums kiltų įtarimas, ar tie kiti būstai, kas juose gyvena, ar jie nėra nuomojami, galimai užsakytume ir buities tyrimo aktą“, – LRT radijui trečiadienį aiškino Kauno savivaldybės atstovė.
„Bet jeigu ar vaikai gyvena (kituose butuose – ELTA), ar šiaip koks apleistas būstas, ir jis viršija turto normatyvą, tai žmogus galėtų kreiptis (į savivaldybę – ELTA) išimties tvarka, kur būtų surašomas buities tyrimo aktas, sprendžiama jo situacija ir komisija nuspręstų, ar reikia jam paramos, ar ne“, – tikino E. Abeciūnienė.
Šiaulių savivaldybės mero patarėjas Vincas Urbonavičius taip pat tikino, kad konkrečius atvejus, kai paramos kreipiasi, pavyzdžiui, daugiau automobilių turintis gyventojas, vertina speciali komisija.
„Priklauso nuo transporto priemonės vertės ir kokia suma susidaro. Lygiai taip pat kaip Kaune, yra Šiaulių miesto savivaldybės paramos teikimo komisija, kuri išimties tvarka gali skirti paramą“, – teigė jis.
Pasak Vilniaus savivaldybės socialinių išmokų skyriaus vedėjos Ievos Paberžienės, sostinė besikreipiančių gyventojų teisę į šildymo kompensaciją taip pat vertina pagal jų turimo turto vertę.
„Yra vertinamas nuosavybėje turimas nekilnojamas turtas – statiniai, žemės sklypai, kilnojamas turtas, gali būti transportas, ir finansinis turtas – tai yra piniginės lėšos“, – akcentavo Vilniaus savivaldybės skyriaus vadovė.
Pasak V. Urbonavičiaus, Šiaulių savivaldybės darbuotojai individualius atvejus nagrinėja ir dėl kompensacijų apsisprendžia, gyventojų paprašę pateikti papildomų duomenų.
„Kai (gyventojas – ELTA) pateikia papildomas pažymas, papildomą informaciją, surašo gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, komisija sprendžia dėl paramos teikimo“, – dėstė Šiaulių savivaldybės atstovas.
Tuo tarpu Vilniaus savivaldybės skyriaus vedėja I. Paberžienė akcentavo, kad, nors darbuotojai individualius atvejus stengiasi išnagrinėti teisingai, papildomos informacijos iš gyventojų prašoma ne visada, todėl patiems gyventojams atsiranda atsakomybė nurodyti teisingus duomenis apie turimą turtą.
„Specialistai, kurie vertina pateiktą prašymą ir dokumentus, tik pastebėję tam tikrų neatitikimų arba jeigu kyla įtarimas, gali paprašyti iš gyventojo pateikti papildomus dokumentus, kurie įrodo jo teisę į prašomą kompensaciją ar socialinę pašalpą“, – pridūrė I. Paberžienė.
Todėl, pasak sostinės skyriaus vedėjos, gali pasitaikyti atvejų, kai šildymo kompensacijas gauna ir turtingesni gyventojai.
Naujausiais savivaldybių duomenimis, šių metų rusėjo-spalio mėnesiais gautų prašymų šildymo kompensacijoms skaičius fiksuojamas kiek mažesnis nei pernai. Šiauliuose iki šiol gauta 1,6 tūkst. prašymų (pernai – 1,9 tūkst.), Kaune – 4,3 tūkst. (pernai apie 6 tūkst.), Vilniuje – virš 13,8 tūkst. (pernai 17,6 tūkst.) prašymų.
