Viena politinė jėga siūlo leisti iš antrosios pensijų pakopos sykį išsiimti 10 tūkst. eurų, kiti gi politikai mato prasmę sudaryti sąlygas atsiimti didžiąją dalį sukauptų lėšų, treti kalba apie tai, kad žmonės turi turėti galimybę laisvai apsispręsti ir nedalyvauti antros pakopos pensijų fondų kaupime, laisvai disponuoti ten sukauptomis lėšomis.
Yra žadančiųjų užtikrinti pensijų sistemos stabilumą, yra ketinančiųjų įkurti valstybinį kaupiamąjį pensijų fondą, sudarysiantį konkurenciją šiuo metu egzistuojantiems privatiems fondams – artėjant rinkimams pensijų klausimas skamba politinėse diskusijose, įtrauktas jis ir į partijų programas.
Prieš metus daryta apklausa parodė, kad, leidus anksčiau laiko pasiimti bent dalį pensijų fonduose sukauptų lėšų, tą padarytų 43 proc. fonduose kaupiančių šalies gyventojų. Aktyviausiai tokia galimybe pasinaudotų ne senjorai, o jaunieji – iki 35 m. – gyventojai.
46 proc. pensijų fondų dalyvių kaupiamų lėšų neliestų, net jeigu tokia galimybė ir atsirastų.
Ar pensijų reformos – tūkstančiams gyventojų jautrios temos – užkabinimas gali padėti pelnyti rinkėjų simpatijas ir galbūt laimėti rinkimus?
„Ar rinkėjas tokiomis kalbomis patikės, priklauso ne tik tai, kas žadama, bet ir kas žada“, – portalui Lrytas teigė sociologas, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.
Pašnekovas paaiškina: tie, kurie prijaučia pozicijai, ne taip patikimai žiūrės į opozicijos pažadus, ir atvirkščiai. Vargiai kas nors atkreips dėmesį, kai planus išsako mažai žinoma politinė jėga. Vis tik ir žadėti reikia mokėti – bežadėdamas gali susikompromituoti, gali niekas dėmesio į tai neatkreipti, gali pažiūrėti ir kaip į apgaviką.
V.Gaidžiui įstrigusi pora senokai Lietuvoje referendumais spręstų klausimų.
1996 m. spalio 20 d. vykusiame referendume vienas klausimų, dėl kurių teirautasi piliečių nuomonės – dėl gyventojų indėlių kompensavimo teisingai privatizuojant valstybės turtą. Referendume dalyvavo 52 proc. rinkėjų, minėtu klausimu „už“ pasisakė 39 proc. Kitas klausimas – ne mažiau nei pusė nacionalinio biudžeto pajamų skiriama socialinėms reikmėms. Tam pritarė 33 proc. rinkėjų iš minėtų 52 proc. atėjusiųjų balsuoti.
„Matyt, nelabai tokiais dalykais žmonės tiki“, – padarė išvadą V.Gaidys.
Pats pašnekovas politinių pažadų galios nepervertina – jie paprastai dalijami kieno kito sąskaita. „Ne visiems patiks, kad pensininkams pagerės situacija. Kažkada Vyriausybė buvo užsakiusi apklausą, ar dirbančiam pensininkui mokėti pensiją? Prieš dirbančius pensininkus pasisakė nedirbantys pensininkai“, – minėjo „Vilmorus“ vadovas.
Vis tik nereikėtų stebėtis, kad artėjant rinkimams šį spalį partijos dėsto savo pozicijas, kokia, jų manymu, parankiausia pensijų sistema. „Tam ir rinkimai, kad kažkas gero proto ribose būtų pažadėta“, – sakė V.Gaidys.
Tačiau, jo teigimu, politikams labai svarbi empatija: ji pakiša koją arba, priešingai, padeda susižerti simpatijas. Ši savybė svarbi ne vien rinkimų laikotarpiu.
„Yra politikų, kurie natūraliai turi užuojautos jausmą. Prisiminkite Ireną Degutienę – jos empatijos jausmas buvo stiprus, iš Tėvynės sąjungos turėjo aukščiausią reitingą. Tuo pat metu Andriaus Kubiliaus, tos pačios partijos nario, kaip ir I.Degutienė užėmusio pareigas Vyriausybėje reitingas buvo žemiausias, koks gali būti. Jis neturėjo empatijos“, – komentavo V.Gaidys.
9 iš 10 apklaustųjų sakė „taip“
„Baltijos tyrimai“ atlikę apklausą aiškinantis, kokie klausimai aktualiausi gyventojams. Apibendrinus, anot įmonės vadovės Rasos Ališauskienės, galima būtų išskirti dvi grupes: gyvenimo lygį lemiantys socialiniai, ekonominiai faktoriai ir antroje vietoje saugumas. Kadangi klausta atviro klausimo, žmonės vardijo daug įvairių aspektų.
„Pensijų fondų klausimo aktualumas skirtingoms grupėms nevienodas: jaunimui ir tiems, kurie pensijas jau gauna – mažiau svarbus, o ši tema aktualiausia vidutinio amžiaus žmonėms, pradedant turinčius 45-erius.
Paklausus, kokios jums šiuo metu aktualiausios problemos, ir leidus atsakyti patiems žmonėms, pensijų fondai minimi retai.
Tačiau teiraujantis, ar žmonės kaupia privačiuose fonduose, galime daryti prielaidą, kad kai kurie nė nežino, ar jie įtraukti į kaupimą.
18–29 m. žmonių grupėje 32 proc. sako, kad kaupia. Tiek yra tų, kurie žino, kad kaupia, o kiek yra įtrauktųjų – kitas klausimas. Vyresnėje grupėje – 30–49 m. – 59 proc. sako, kad jie kaupia, tarp vyresnių nei 50 m. kaupia 27 proc. Akivaizdu, kad kaupimo klausimai ir galimybė pinigus atsiimti iš fondų aktualiausi 30–49 m. grupei“, – apklausas komentavo R.Ališauskienė.
Galimybė susigrąžinti pinigus iš pensijų fondų rinkėjams labai svarbus. Paklausus, ar turi būti leista žmonėms, kurie nori pasitraukti iš kaupimo, tą padaryti, 9 iš 10 apklaustųjų sakė „taip“. Čia svarbu paminėti, kad tokį atsakymą pasirinko nepriklausomai nuo to, ar respondentas pats kaupia fonduose. Su tokiu siūlymu nesutinka 6 proc. R.Ališauskienė daro prielaidą – veikiausiai tai nekaupiantys asmenys.
„Taigi, tas klausimas žmonėms aktualus. Tik reikia pastebėti, kad viešojoje erdvėje šis klausimas aptarinėjamas su visokiomis išlygomis. O šitai žmones jau erzina – jie norėtų turėti galimybę patys kada sugalvoję išsiimti pinigus iš fondų. Akivaizdu, kad savo kaupiamais pinigais žmonės norėtų disponuoti patys.
O, kalbant apie rinkimus, reikia pasakyti, kad žmonės mano, jog visų pirma Seimas ir Vyriausybė yra tos institucijos, nuo kurių šitie klausimai daugiausiai priklauso, tad rinkimų kampanijos metu jie – patys aktualiausi“, – komentavo sociologė.
Lengvai reaguoja į dirgiklius
Ar rinkėją Lietuvoje galima lengvai palenkti savo pusėn, palietus jam jautrias temas ir pažadėjus spręsti rūpimus klausimus? O gal politikų kalbas vertiname kritiškai?
Vytauto Didžiojo universiteto politologas profesorius Lauras Bielinis sako, kad visada ir kiekvienoje visuomenėje, ne tik Lietuvoje, būna dalis rinkėjų, kurie viskuo labai lengvai patikti. Vis tik didžioji dalis rinkėjų lengvai ir emocingai reaguoja į dirgikius: pykčio, juoko, pasišaipymo, baimės ir kitokius.
„Dėl šios priežasties ta visuomenės dalimi labai lengva manipuliuoti“, – teigė politologas.
Pensijų tema kalbama, ja diskutuojama suvokiant, kad kiekvienas gyventojas jei dar nėra pensininkas, tai kažkada juo bus. Tad natūralu, kad apie tai susimąstoma.
Bet, anot L.Bielinio, reikia suprasti, kad tuo pačiu tai nėra toks instrumentas, poveikio mechanizmas, kuris garantuotai leistų į savo pusę palenkti rinkėją. „Juk rinkėjas nesidomi tik vienu klausimu – mūsų interesai keičiasi, reakcijos – įvairiapusės. Todėl dirbti vienu klausimu greičiausiai reiškia nusibosti rinkėjui.
Kad rinkėjas pasirinktų tam tikrą politinę jėgą ar bent jau eitų balsuoti, jam reikia aiškaus, galbūt trumpalaikio, bet emocijomis pripildyto stimulo. Štai baimės – vienas tokių stimulų. Bet tai ne visada padeda: visi kalba apie karą, praktiškai kiekvienoje programoje yra užuominų apie karinį biudžetą, saugumą – tai paliečiama, nes, viena vertus, tai racionalu, kita vertus, politinės įtakos prasme tai lengvai emociškai pasiekiama“, – komentavo L.Bielinis.
Skirtingoms grupėm skauda nevienodai
„Skirtingoms žmonių grupėm skirtingos temos skauda nevienodai, – sakė tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ įkūrėjas Ignas Zokas. – Pensijų reformos žinutė gali būti skirta 28–55 metų rinkėjų grupei – darbingiausiems žmonėms“.
Pašnekovo nuomone, ekonominės, su mokesčių sistema susijusios temos rinkėjams apskirtai nėra labai įdomios ir nėra linkę į jas gilintis. „Ekonominiai klausimai dažniau formuluojami kalbant apie bendrąjį gėrį: geresnį pragyvenimą, didesnes pajamas – dažnai tai suprantama aiškiau nei vidutinis atlyginimas ar minimali mėnesio alga. Tą atliepia ir politika, tas iš esmės kartojasi ir politiko žodyne.
Apie pokyčius prakalbo po KT sprendimo
Priminsime, kad Konstitucinis Teismas (KT) yra nusprendęs, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją. KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
Reaguodama į tokią išvadą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo padidinti išimtinių galimybių, leidžiančių pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos, skaičių.
Taip pat siūloma sukurti daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą. Vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti per 24 mėn. kas 10 metų.
Be to, norima nustatyti ilgesnį laikotarpį apsispręsti dėl kaupimo, leidžiant praleidus galimybę iš anksto atsisakyti kaupti, tai padaryti ir vėliau.
Taip pat siekiama sumažinti siūlymų kaupti nenorintiems to daryti: šiuo metu visiems jaunesniems nei 40 metų žmonėms pensijų fonduose siūloma kaupti kas treji metai. Siūloma, kad tokie priminimai žmogui būtų pateikiami iš viso tik du kartus.
Kalbama ir apie tai, kad žmogus galėtų turėti daugiau galimybių apsispręsti, ar, sulaukus pensinio amžiaus, rinktis visą sumą, ar periodinę išmoką. Dabar visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5 403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką.
Naujienų agentūra ELTA skelbia, kad 2023 m. pensijų kaupime dalyvavo 1,4 mln. asmenų. Iš jų aktyvių dalyvių, tai yra, pervedančių įmokas į savo pensijų kaupimo sąskaitas, buvo apie 766 tūkst. Įvertinus tai, kad atsiradus pagrindams nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime dalis dalyvių pasitrauks, siektina, kad 2025 m. aktyvių pensijų kaupimo dalyvių skaičius būtų ne mažesnis kaip 80 proc. aktyvių dalyvių – 613 tūkst. asmenų.
