Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, rugsėjo 30–spalio 6 d. fiksuota elektros kaina yra didžiausia fiksuota kaina nuo šių metų sausio.
„Praėjusią savaitę fiksuota didžiausia elektros kaina nuo sausio pradžios. Viena iš priežasčių –reikšmingai pasikeitę orai regione. Po vėjo gamybos rekordų rugsėjo pabaigoje, spalio pirmą savaitę vėjo elektrinių generacija sumažėjo daugiau nei dviem trečdaliais ir siekė vos 28 GWh. Be to, vėstant orams elektros suvartojimas išaugo iki 233 GWh, paskutinį kartą toks didelis suvartojimas buvo balandžio pabaigoje.
Didžiausia valandinė elektros kaina Baltijos šalyse ir Suomijoje susiformavo trečiadienio rytinėmis valandomis ir peržengė 500 Eur/MWh ribą. Aukštą kainą lemia branduolinių reaktorių remontai Suomijoje ir šiluminių elektrinių remontai Baltijos šalyse. Nors ruošiantis žiemai spalį dar bus remontuojamos kelios elektrinės, tačiau sekmadienį įjungtas antrasis „Olkiluoto“ reaktorius Suomijoje pasiūlą regione padidino 725 MW“, – pranešime teigė A. Krasauskienė.
„Litgrid“ duomenimis, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 8 proc., nuo 216 iki 233 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 43 proc. elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 99 GWh elektros energijos, tai yra 40 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 165 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo jėgainės generavo 28 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės – 23 proc., hidroelektrinės – 18 proc., šiluminės elektrinės – 25 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.
Pagal importo ir eksporto santykį, 61 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 32 proc. Diferencijuojant šalies importą, 62 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 13 proc. importuotas iš Latvijos, o likę 25 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 54 proc. Tuo metu 74 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 26 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 12 proc. Lenkijos kryptimi ir 55 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 100 proc. Lietuvos kryptimi.
Biokuro kaina per savaitę mažėjo, kiti energijos ištekliai brango
Biokuro kainos Lietuvoje mažėjo antrą savaitę iš eilės ir išliko mažesnės nei pernai tuo pačiu metu. Vis tik kiti energijos ištekliai, tokie kaip gamtinės dujos ir elektra, per savaitę pabrango, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
Anot agentūros, biokuro kaina rugsėjo 30–spalio 6 dienomis Lietuvoje buvo 0,77 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę ir siekė 19,37 euro už megavatvalandę (MWh). Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 20,28 Eur/MWh.
Tuo metu Nyderlandų gamtinių dujų kainų vidurkis TTF prekybos taške, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo nuo 36,2 iki 38,9 Eur/MWh. Pagal gamtinių dujų kainų ateities sandorius, kainos ateinančius metus gali svyruoti 39–42 Eur/MWh ribose.
Skelbiama, kad Europos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos apie 94,4 proc., o Inčukalnio – apie 76,8 proc.
Nagrinėjamą savaitę, LEA duomenimis, per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 196,7 GWh gamtinių dujų. Iš Lenkijos praėjusią savaitę gauta 2,8 GWh dujų, iš Latvijos – 129,5 GWh gamtinių dujų. Tuo metu į Latviją išsiųsta 70,3 GWh gamtinių dujų, Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 2,14 GWh dujų.
Lietuvoje per savaitę suvartota 198,5 GWh gamtinių dujų.
Degalų kainos mažėjo nežymiai
Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 75 USD/bbl ir tai 2,5 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 73,2 USD/bbl. Stebint naujausius Brent naftos ateities sandorius, artimiausių metų kainos numatomos 3–6 USD/bbl didesnės nei buvo manoma prieš savaitę.
Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos sumažėjo visose lyginamose valstybėse 0,04–4,0 procentais. Tuo metu dyzelinas Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje pigo 0,03–3,3 proc., o Estijoje ir Vokietijoje brango atitinkamai 1,1 proc. ir 0,1 procento.
Tarp Baltijos šalių degalai išlieka pigiausi Lietuvoje. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų Lietuvoje sumažėjo ir sudaro 0,013 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 17,0 proc., o dyzelino – 11,6 proc. mažesnė.
