„Prisiminus, kad prieš keturias ar penkias dienas mes dar turėjome dienos metu beveik 20 laipsnių šilumos, dabar staigiai atšalo, tai stebim oro temperatūrą ir tas centralizuoto šildymo sezonas, matant oro temperatūrą, bus paskelbtas. Kol kas tokių planų nėra“, – žurnalistams Vilniaus termofikacinėje elektrinėje trečiadienį sakė V. Benkunskas.
Mero teigimu, kiekvienas daugiabutis ar administracinis pastatas šiuo metu gali priimti individualų sprendimą pradėti šildytis, šiluma jau įjungta savivaldybės pastate, dalyje švietimo įstaigų.
„Šildymo sezoną gali pradėti individualiai kiekviename name, jeigu yra toks poreikis ir jeigu dauguma namo gyventojų nusprendžia, kad jau yra laikas. (...) Nereikia laukti centralizuoto sprendimo“, – pažymėjo jis.
Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) generalinio direktoriaus Gerimanto Bakano teigimu, spalio mėnesį šilumos kaina bus 27 proc. mažesnė nei praėjusių metų laikotarpiu, o sąskaitos vidutiniškai bus mažesnės ir visą 2024–2025 metų sezoną.
„Visas sezonas (...) labai priklauso nuo oro temperatūros, nuo visų klientų ir miestiečių. Jeigu oro temperatūra bus panaši kaip praeitais metais, kaina turėtų šiais metasi, bendrai paėmus visą šildymo sezoną, turėtų būti mažesnė“, – tikino G. Bakanas.
VŠT vadovo teigimu, kainas mažins šiemet pilnu pajėgumu pradėjęs veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas. Ši valstybės energetikos įmonių grupei „Ignitis grupė“ priklausanti jėgainė yra viena nepriklausomų šilumos gamintojų, sostinei tiekiančių 70 proc. visos reikalingos šilumos.
Visgi, kalbėdamas apie šiuo metu vykstančius geopolitinius įvykius, Izraeliui pradėjus plataus masto operaciją prieš Libane įsikūrusią grupuotę „Hezbollah“, o Iranui raketomis atakavus Izraelį, G. Bakanas akcentavo galimybes kainoms rinkoje keistis.
„Dabar rinkoje yra biokuro kaina mažesnė. Mes jau esame apie 70 proc. užsipirkę biokuro visam šildymo sezonui, (...) už gerą kainą. Visi tie elementai duoda tą efektą. Bet reikia pabrėžti vieną dalyką – po šiandienos nakties įvykių pasaulis labai įkaitęs ir gali visko atsitikti, sakykime, dujų rinkose, tad tie dalykai (šilumos kainos – ELTA) gali kisti“, – pažymėjo VŠT vadovas.
Šiemet nustojus galioti lengvatiniam 9 proc. pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) šildymo sąskaitoms, G. Bakano teigimu, į prognozuojamą mažesnę kainą šis mokestis jau yra įskaičiuotas.
„Prie sąskaitos prisideda tie 9 proc., bet (...) kiti elementai leidžia tikėtis, kad turėsime mažesnę kainą“, – tikino VŠT vadovas.
VŠT skaičiavimais, šiemet šiluma Vilniuje bus pigesnė bei Baltijos kaimynių Latvijos ir Estijos sostinėse.
„Žiūrint ilgalaikę perspektyvą, reikia investuoti, tas žemos kainos vaikymasis gali ateityje duoti labai neigiamą efektą. Todėl turime išlaikyti (...), lyginant su Ryga ir Talinu, protingą kainą – pabrėžiu, protingą, (kad būtų – ELTA) ne kažkokie kainos dugnai. Tam, kad tiek mes Vilniuje, tiek šilumos tiekimo įmonės galėtų investuoti į inovatyvius sprendimus, kurie ilgalaikiu laikotarpiu duotų labai didelį efektą – kad nueitume nuo iškastinio kuro, pereitume prie atliekinės šilumos surinkimo“, – pridūrė G. Bakanas.
2021–2022 m. šildymo sezonas sostinėje pradėtas spalio 7 d., 2022–2023 m. spalio 17 d., o praėjusių metų – spalio 16 dieną.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) artėjančiam šildymo sezonui, lyginant su praeitu, prognozuoja 1–2 proc. kainos mažėjimą iki 7,2 centų už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Anot agentūros, pagrindinis tam įtaką darantis veiksnys – biokuro kainos sumažėjimas 2–3 proc.
„Baltpool“ atstovas: biokuro kainos Lietuvoje yra žemiausios per paskutinius keturis metus
Tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ prognozuoja, kad 2024–2025 metų šildymo sezoną Lietuvos gyventojai už šilumą mokės mažiau, bet mažėjimą gali užgožti PVM didinimas. Pasak biržos, šių metų spalio mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje be PVM yra 6,46 ct/kWh, o praėjusių metų lapkričio–sausio mėnesius kaina perkopė 7,5 ct/kWh.
„Nors kaina turi prielaidų mažėti, tas sumažėjimas gali būti pakankamai nereikšmingas, kad vartotojai tai realiai pajustų, ypač atsižvelgiant į PVM didinimą. Be to, galimai šaltesnis nei įprasta oras gali viską išlyginti, tad bendrai suma gali išlikti panaši į ankstesnių metų rodiklius“, – teigia „Baltpool“ Prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.
Pasak „Baltpool“ prekybos vadovo, 2024–2025 m. šildymo sezono metu biokuro kainos Lietuvoje bus apie 12 proc. mažesnės nei buvo pernai. Tuo metu, anot jo, kūrenimui skirtos medienos kainos rugsėjo mėn. išliko panašios kaip 2023 m. rugsėjį ir šiuo metu siekia apie 42,17 eurus už kubą, bet gali augti.
„Šie metai, bent jau šiai akimirkai atrodo, kad formuojasi žemiausios per 4 metus biokuro kainos“, – pristatydamas 2024/2025 m. šildymo sezono prognozes teigė V. Jonutis.
„Nėra jokios garantijos, kad malkų kainų stabilumas laikysis ilgai“, – kalbėdamas apie medienos kainas įspėjo jis.
Anot jo, panaši tendencija matoma ir Latvijos rinkoje, kur biokuro kaina sumažėjo 16 proc., bet Estijoje ji išaugo 4 proc. tarp šildymo sezonų.
Bet V. Jonutis pastebi, kad esant žemoms kainoms biokuro gamyba mažėja, o tai gali sukelti kainos šuolius sezono eigoje.
„Netvariai mažos biokuro kainos įprastai sukelia ilgalaikių problemų tiek tiekėjams, tiek pirkėjams. Esame turėję tokį periodą prieš 5 metus, ir nemanau, kad kas nors norėtų tai patirti dar kartą. Svarbu išlaikyti rinkos tvarumą naudojantis sandorių diversifikacija, dalies biokuro paruošimu vasarą ir kitais atsakingais sprendimais“, – tvirtina jis.
Siekiant rinkos stabilumo reikalingas diversifikavimas
Pasak V. Jonučio, šiuo metu Lietuvoje užkontraktuota apie 40 proc. reikiamo biokuro kiekio artėjančiam sezonui.
„Tai šiek tiek kelia nerimą, nes gali atsirasti nesuderinamumas tarp pirkėjų ir tiekėjų įsipareigojimų, o tai gali sukelti didelius kainos svyravimus sezono metu“, – sako „Baltpool“ prekybos vadovas.
Anot „Baltpool“, šildymo sezono metu trumpalaikių sandorių kainos linkusios ne tik kristi, bet ir didėti. Todėl, kaip tvirtino bendrovės komercijos vadovas Tomas Jorudas, siekiant išvengti rizikų, reiktų biokuro portfelio nepalikti savieigai, bet jį diversifikuoti.
„Kainų svyravimo neišvengsime, vienintelis vaistas yra diversifikacija ir tai jau sakome ne kartą“, – tvirtino T. Jorudas.
Spalį Vilniuje šilumos kaina mažės iki 37 proc.
„Baltpool“ vertina, kad Vilniuje spalį šilumos kainos Vilniuje mažės iki 37 proc., Šiauliuose – 1 proc., Panevėžyje – 14 proc., tuo metu Kaune kaina didės 8 proc., Klaipėdoje kainos nesikeis.
Tačiau V. Jonutis primena, kad biokuro kainų pokyčiai per pastaruosius ketverius metus rodo, jog rinkos svyravimų galima tikėtis bet kada, tad spalio šilumos kainos pokytis nebūtinai persikels ir į žiemos mėnesius.
„Svarbu stebėti rinkos tendencijas ir atitinkamai reaguoti. Tik bendromis pastangomis mes, kaip birža, tiekėjai ir pirkėjai galime sukurti tvarią bei patikimą biokuro rinką, kuri atneš naudą visiems rinkos dalyviams“, – sako V. Jonutis.
Jis taip pat pabrėžia, kad šiais metais artėjant šildymo sezonui visose Baltijos rinkose stebimas nedidelis biokuro kainų augimas. Todėl tiekėjai ir pirkėjai turi būti pasirengę adaptuotis prie naujų aplinkybių.
Šilumos kainos mažės, jei daugiau vartotojų prisijungs prie centralizuoto šilumos tiekimo
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad norint užtikrinti mažėjančias šildymo kainas reikalinga prijungti didesnį kiekį vartotojų prie centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų.
„Šilumos vartotojų prijungimas galėtų būti vienas toks ilgalaikis sprendimas, jeigu mes rastume kaip tą paskatinti. (...) Daugiau vartotojų turėti turbūt būtų nauda visiems, nes elementari masto ekonomika tą rodo“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie šildymo gamybos būdus, V. Lukoševičius pabrėžė, kad biokuras artimiausiu metu išliks pagrindinis ir svarbiausias išteklius šilumos gamybai, netgi Energetikos ministerijai investuojant į kompresoriniai šilumos siurblius.
„Biokuras kol kas lieka mūsų pagrindinis išteklius. (...) Kaip beskaičiuotume, atrodo, kad realiausia ir geriausia alternatyva, tai aukšto efektyvumo biokuro katilinės ir elektrinės“, – trečiadienį Seime surengtoje konferencijoje kalbėjo V. Lukoševičius.
LŠTA vadovo teigimu, Lietuva prieš 2022 metais kilusią energetinę krizę sugebėjo didžiąja dalimi pereiti nuo gamtinių dujų prie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), tarp kurių yra ir biokuras. Jo teigimu, Lietuva praėjusiais metais šilumos gamybai naudojo 75 proc. AEI, o tarp Europos Sąjungos šalių, didesniu procentu pasigirti gali tik Švedija.
„Kai šoko gamtinio kuro (kaina – ELTA) į padanges, tai biokuras šiek tiek pakilo, bet išliko stabilus ir garantavo tą šildymo prieinamumą ir palyginti pigią šilumą“, – sakė jis.
Pasak V. Lukoševičiaus, 2022 m. smarkiai pakilus šildymo kainoms jos nuosekliai mažėjo ir nors praėjusį šildymo sezoną kaina atsiliko nuo tos, kuri buvo prieš krizę, žmonėms šilumai išleidžia santykinai mažiau nei prieš 10–15 metų.
„(Pernai – ELTA) 4,9 proc. pajamų mes išleidome šildymui. Ar tai daug ar mažai, mes galime diskutuoti, tik noriu priminti apie 2010 metus šis skaičius siekė 10–12 proc.“ – tvirtino jis.
Kita vertus, pastebimas didžiulis skirtumas tarp šilumos kainų didžiosiose ir mažosiose savivaldybėse. Jeigu Vilniuje 2024 m. balandžio mėnesį šilumos kaina siekė 5,96 ct/kWh, tai mažosiose savivaldybėse šis skaičius siekia 9–11 ct/kWh. Anot LŠTA vadovo, tą lemia aukštos savivaldybių pastoviosios sąnaudos.
„Pastoviosios sąnaudos, kurios padiktuotos kapitalo, eksploatacinių sąnaudų, viskas apsiverčia mažųjų savivaldybių nenaudai ir čia bet kokia didesnė investicija: ar biokuro katilas, ar magistralė – iškart reikšmingai didina šią dalį“, – aiškino V. Lukoševičius.
Jo teigimu, mažosioms savivaldybėms reikalingos didesnės valstybės investicinės subsidijos.
„Sprendimas atrodo labai paprastas, mes buvome šį dalyką išbandę ne vienus metus, kai valstybė prisidėjo prie investicijų ir tie biokuro katilai, kurie atsirado, didele dalimi buvo subsidijuoti“, – patikino jis.
