„51 proc. gyventojų save priskiria vidurinei klasei. Nors šis skaičius šįmet sumažėjo 3 proc. punktais, ja save laiko daugiau nei pusė šalies gyventojų. Žemesnei vidurinei klasei save priskiriančių gyventojų dalis šiemet ūgtelėjo 3 proc. punktais ir siekia 34 proc. Tuo metu aukštesnei vidurinei klasei ar elitui priskiriančių save gyventojų dalis išlieka stabili – 7 proc. save priskiria aukštesnei vidurinei klasei, o 0,3 proc. – elitui“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Aiškėja, jog dažniau vidurinei klasei save priskiria: moterys; 26–35 metų gyventojai; aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai; ūkininkai (68 proc.), specialistai (62 proc.), vadovai (59 proc.); didžiųjų miestų gyventojai; vedę/ištekėję gyventojai.
Tyrimo duomenimis, nepasiturinčiais ar skurstančiais save laiko 8 procentai gyventojų – 2 proc. punktais daugiau nei pernai.
Kiek uždirba vidurinioji klasė?
Kaip pastebi „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė, pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą (EBPO) vidurinei klasei priskiriami tie gyventojai, kurių pajamos siekia 75–200 proc. šalies atlyginimų medianos. Tai reiškia, kad vidurine klase Lietuvoje reikėtų laikyti tuos gyventojus, kurių pajamos siekia 1363–3634 eurus neatskaičius mokesčių.
„Tai yra asmenys, kurie gali patenkinti ne tik būtiniausius poreikius, bet ir džiaugtis gyvenimo patogumais ir malonumais. Užuot sutelkę dėmesį į kasdienius poreikius, jie gali geriau planuoti savo finansus, galvoti apie ilgalaikę perspektyvą, pasiruošti nenumatytoms išlaidoms“, – teigė G.Ilekytė.
Kadangi tokie šiai klasei būdingi bruožai, kaip geresnis būstas, mityba bei laisvalaikis lemia ilgesnę gyvenimo trukmę, didesnį produktyvumą ir pasitenkinimą gyvenimu, galima sutikti, jog viduriniosios klasės atstovai prisideda ir prie visos šalies gerbūvio.
„Vadovaujantis EBPO apibrėžimu, vidurinė klasė Lietuvoje stabiliai auga, ir praėjusiais metais išaugo iki rekordinių 63 proc. Vis dėlto, EBPO apibrėžimas matuoja tik vidurinės klasės dydį tarp dirbančių gyventojų ir visiškai nevertina pensininkų ar bedarbių ekonominės situacijos. Pastaroji grupė per du metus išaugo 30 tūkst. gyventojų, kurių dalis iki tol priklausė vidurinei klasei. Taigi, žvelgiant į situaciją iš platesnės perspektyvos galima konstatuoti, kad vidurinė klasė Lietuvoje praretėjo“, – išvadomis dalijosi G.Ilekytė.
Per dvejus metus – tūkstančiai naujų bedarbių
Aiškėja, jog tam, kad vidurinei klasei save priskiriančių gyventojų skaičius mažėjo, įtakos turi ir padidėjęs nedarbo lygis. Saičiuojama, jog per dvejus metus atsirado 30 tūkst. naujų bedarbių.
„Jeigu žiūrėsim į nedarbo lygį Lietuvoje, jis pastaraisiais metais tikrai išaugo. Vienas iš atsakymų, kodėl tyrimas rodo, kad mažiau gyventojų save priskiria vidurinei klasei, ir yra pakilęs nedarbo lygis. Tai reiškia, kad mes turime praretėjusią vidurinę klasę – tie gyventojai, bent jau dalis tų gyventojų, kurie šiuo metu yra bedarbiai, buvo vidurinėje klasėje ir dėl pakilusio nedarbo lygio tiesiog nebepriklauso jai“, – pastebėjo G.Ilekytė.
Tiesa, pastaraisiais metais šalyje kiek pasikeitė ir užimtumo struktūra – atsirado daugiau gyventojų, kurių pajamų augimas nesutampa su dirbančiųjų pagal darbo sutartis. Anot ekonomistės, tai nulėmė ir pastaraisiais metais išaugusi imigracija.
„Yra daugiau gyventojų, kurie dirba ne pagal darbo sutartis, bet savarankiškai ar pagal kitus įsipareigojimus ir neturi socialinių garantijų, o jų pajamos dažnai neauga tiek, kiek dirbančių pagal darbo sutartis. Todėl labai svarbu pažymėti, kad EBPO apibrėžimas apima ne visus gyventojus“, – sakė G.Ilekytė.
Kai kurie įsigyti brangesnius daiktus gali ir visai netaupydami
Kaip rodo tyrimas, didėja gyventojų pasitenkinimas gaunamomis pajamomis. Jomis visiškai patenkintų gyventojų dalis sudaro 8 proc., ir, palyginti su 2023 m., yra didesnė 3 proc. punktais. Tokia pat dalimi mažėjo savo pajamomis visiškai nepatenkintų gyventojų, jų dalis sudaro 12 proc. šalies gyventojų.
„Nepaisant to, kad šiais metais mažesnė gyventojų dalis save priskiria vidurinei klasei, savo pajamas jie vertina geriau, o jų finansinės galimybės išlieka stabilios. 53 proc. gyventojų teigia, kad jiems visiškai pakanka pinigų svarbiausiems poreikiams. Dar 24 proc. gali įsigyti brangesnius daiktus beveik arba visiškai netaupydami. Mažesnė dalis – 21 proc. – respondentų sako, kad pinigų jiems užtenka tik svarbiausiems poreikiams, o tokių, kuriems dažnai nepakanka pinigų net maistui, tyrimo duomenimis, yra 2 proc.“, – pažymi J.Cvilikienė.
G.Ilekytė atkreipia dėmesį, kad pozityvesniam vertinimui įtakos turi vis dar sparčiai augę atlyginimai. Per metus dirbančiųjų vidutinis atlyginimas augo beveik 10 proc., o kainos – 1 proc. Gyventojų perkamoji galia auga, jie dažniau vyksta atostogauti, lankosi kultūros renginiuose, įsigyja daugiau brangesnių automobilių.
„Jaunimas taip pat yra dažniau linkęs save priskirti aukštesnei vidurinei ar vidurinei klasėms. Kaip rodo duomenys, jaunų gyventojų atlyginimai Lietuvoje yra tokie pat kaip ir 46–59 metų grupėje esančių gyventojų. Didesnes pajamas jiems dažnai leidžia užsitikrinti ne tik reikalingi skaitmeniniai įgūdžiai, bet ir anglų kalbos žinios, o taip pat – ir didesnis pasitikėjimas savo jėgomis“, – komentuoja G.Ilekytė.
Nors kainos nebekyla, gyventojai nėra patenkinti vaizdais parduotuvėse
Kaip rodo apklausa, tam, kad jaustųsi gyvenantys oriai, gyventojai norėtų uždirbti vidutiniškai 53 proc. daugiau. Prieš metus šis rodiklis siekė 55 proc., o, pavyzdžiui, 2019 m. – net 72 proc.
„Tyrimo duomenimis, orų gyvenimą vidurinei klasei save priskiriantiems gyventojams užtikrintų vidutiniškai 48 proc. didesnės pajamos. Aukštesne vidurine klase save laikantys respondentai norėtų gauti 30 proc. didesnes pajamas. Žemesnei vidurinei klasei save priskiriantys gyventojai sako, kad oriam gyvenimui jiems reikalingos vidutiniškai 60 proc. didesnės pajamos, tuo metu nepasiturintys gyventojai pageidautų 80 proc. didesnių pajamų“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Tiesa, kaip pastebi J.Cvilikienė, realaus pajamų augimo per artimiausius 12 mėnesių tikisi mažesnė dalis respondentų – 28 proc. Dauguma gyventojų (57 proc.) mano, kad per ateinančius metus jų pajamos nesikeis, 15 proc. mano, kad šįmet jų pajamos gali mažėti.
Savo ruožtu ekonomistė G.Ilekytė pažymi, kad dveji aukštos infliacijos metai palietė ne tik neturtingiausius šalies gyventojus, tačiau neišvengiamai perskirstė ir vidurinės klasės biudžetą. Ir nors infliacija jau praeityje, prireiks laiko, kol priprasime prie pasikeitusio prekių kainų lygio.
„Per dvejus metus, kai turėjome itin aukštą infliaciją, mūsų perkamoji galia buvo kritusi, dabar atsistatė ir toliau auga. Kainų lygis parduotuvėse yra nusistovėjęs – nors prekių kainos šiemet ir neauga, gyventojus psichologiškai tai vis tiek šiek tiek veikia, kai nuėjus į parduotuvę jie palygina grietinės kainą su buvusia prieš kelis metus. Subjektyviai vertinant, jie nėra patenkinti, kad maisto produktų kainos yra pakilusios“, – pridūrė ekonomistė.
