Antradienio vidurdienį policijos pareigūnai eisena pradėjo Katedros aikštėje ir Gedimino prospektu žingsniavo iki Seimo rūmų. Su keliais šimtais pareigūnų prospektu ėjo ir tarnybiniai šunys.
Kaip teigė Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkė Roma Katinienė, šia eisena siekiama atkreipti šalies valdžios dėmesį į policijos sistemoje numatomas reformas bei susitarti dėl ilgalaikės, policiją stiprinančios strategijos.
„Profesinės šventės išvakarėse, kartu su policijos bendruomene, buvusiais pareigūnais, visuomenininkais, politikais, pabandysime surasti atsakymą į klausimą: kokios policijos Lietuvai reikia šiandien ir ką visi kartu galime padaryti, kokių iniciatyvų imtis, kaip kartu suformuoti ilgalaikę strategiją, kuri padėtų lūžtančiai sistemai sustiprėti ir tapti tokiai, kuri veiktų sklandžiai Tėvynės labui“, – dėstė R.Katinienė.
Anot jos, šiuo metu Lietuvos policijos pareigūnai uždirba per mažai ir būtent algų didinimas bei policininkų darbo sąlygų gerinimas yra viena užduočių, apie kurias turėtų kalbėti valdžios atstovas.
LPPS duomenimis, didžiosios dalies policijos pareigūnų darbo užmokestis yra mažesnis nei vidutinis šalies vidurkis, o alga nesiekia nei 1000 eurų. Todėl tai, pažymi R.Katinienė, lemia mažėjančią motyvaciją likti tarnyboje, šios profesijos baidosi ir jauni pareigūnai.
Tuo metu Vidaus reikalų ministerija skelbia kitokią statistiką. Anot ministerijos, 2024 m. antrojo ketvirčio duomenimis, žemiausių grandžių pareigūnai vidutiniškai uždirba 1287 eurus atskaičius mokesčius, t. y. 46 proc. daugiau, lyginant su 2020 m. (884 eurų atskaičius mokesčius). Vidutinė policijos pareigūnų alga (to paties laikotarpio duomenimis) siekia 1553 eurus atskaičius mokesčius.
Policijos sistemos reformos toliau kelia klausimus, šioje srityje kyla įtampų ir didelių darbo krūvių, pareigūnų stygiaus, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Kai kurios jūsų srityje vykusios reformos arba pradėtos reformos vis dar kelia klausimų, ypač dėl to, ar jos buvo pilnai praktikoje realizuotos taip, kaip jų iniciatoriai brėžia teorijoje. Vis dar kyla problemų ir dėl finansavimo, yra trinčių su ministerijomis, įtampų dėl didelių krūvių ir dėl pareigūnų stygiaus“, – Seime surengtoje konferencijoje „Kokios policijos Lietuvai reikia?“ kalbėjo parlamento vadovė V.Čmilytė-Nielsen.
„Turint galvoje, koks krūvis krito ant jūsų pečių per pastaruosius metus, kai buvo tiek daug krizių, tiek daug netikėtų iššūkių, neapibrėžtumas neabejotinai yra tai, ko turėtų būti kuo mažiau“, – į susirinkusius pareigūnus kreipėsi Seimo pirmininkė.
V.Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad politikai, priimdami sprendimus, privalo stengtis nubrėžti kuo aiškesnes policijos veikimo sąlygas, jog pareigūnams būtų aišku, kokioje tarnyboje ateityje jiems teks dirbti.
„Kad nebūtų taip, kad skambiai pristačius uždarbio sistemos pertvarką, pilnaverčiam jo realizavimui pritrūksta lėšų ir geros idėjos tampa dar viena pareigūnų nepasitenkinimo priežastimi“, – dėstė parlamento vadovė.
Anot Policijos departamento, šiuo metu trūksta apie 1,4 tūkst. policijos pareigūnų.
Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad valstybė turi stengtis didinti policijos pareigūnų algas taip, kad jų atlyginimai didėtų sparčiau negu infliacija. Šalies vadovas teigia manantis, kad policijos pareigūnai šiuo metu yra atsidūrę panašioje situacijoje kaip ir mokytojai.
„Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra gerokai platesnė problema. Turbūt mums labiausiai žinoma apie mokytojų nusiskundimus, ir apie jų, sakyčiau, pagrįstus reikalavimus. Dabar matome, kad policininkai yra labai panašioje padėtyje kaip ir mūsų mokytojai, nes, dirbant normaliu etatu, galima užsidirbti tik šiek tiek daugiau negu minimumą. Nors darbas yra atsakingas, nors darbas yra sunkus, policininkai kaip ir mokytojai persiplėšia mėgindami savo krūtine uždengti daugiau etatų arba didesnį darbo krūvį“, – viešėdamas Marijampolėje žurnalistams antradienį sakė G.Nausėda.
„Tai nėra gerai ir tai neprisideda prie viešųjų paslaugų kokybės, todėl pagal išgales valstybė turi stengtis didinti atlyginimus taip, kad atlyginimai didėtų sparčiau negu infliacija, bet turi taip pat galvoti ir apie kitas visuomenės grupes, kurios turbūt turėtų pakankamai pagrindo skųstis tuo pačiu“, – apie būtinybę didinti ir policininkų algas kalbėjo prezidentas.
G.Nausėda, paprašytas įvertinti vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pastangas gerinti policininkų darbo sąlygas, tvirtino, kad dažniausiai ministrė tiesiog reaguodavo į iškilusias problemas.
„Daugeliu atveju tai buvo reaktyvi veikla, reaguojant į tam tikras problemas. Kartais pavykdavo geriau, kartais pavykdavo blogiau.
Daryti gilius apibendrinimus, kai jau kadencija skaičiuoja paskutines savaites, turbūt nebėra didelės prasmės. Svarbiausia, kad šita Vyriausybė pabaigtų savo darbus, atiduotų savo įgaliojimus ir tada jau žvelgsime į priekį“, – svarstė prezidentas.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad Vidaus reikalų ministerija yra inicijavusi kelias su policijos sistema susijusias reformas. Viena jų siūloma Viešojo saugumu tarnybą integruoti į policijos struktūras, paliekant tarnybai atskiro juridinio asmens statusą. Tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendintų policijos generalinis komisaras, Viešojo saugumo tarnyba (VST) išliktų šalies ginkluotųjų pajėgų dalimi.
Seimo opozicijos gretose Vidaus reikalų ministerijos siūlymai palaikymo kol kas nesulaukia, parlamentarai negaili pastabų sprendimams dėl VST prijungimo prie policijos. Kritiškai pertvarką vertina ir patys VST pareigūnai.
Ministerijos teikiamais įstatymo projektais taip pat siūloma reorganizuoti policijos veiklą – palikti tik 5 apygardų vyriausiuosius komisariatus (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus), o Policijos departamento pavadinimą keisti į „Lietuvos policiją“. Papildomai būtų steigiami keturi policijos komisariatai – Marijampolės m., Tauragės raj., Utenos raj. ir Alytaus m. ir raj. savivaldybių teritorijai prižiūrėti.
Įstatymų projektams, kuriais numatyta įgyvendinti minėtas pertvarkas, Seimas po pateikimo yra pritaręs, tačiau toliau balsavimui šie teisės aktų projektai kol kas nėra teikiami.
