Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad jau nuo rugsėjo pradžios gyventojai gali teikti prašymus dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo ateinančiam šildymo sezonui.
Nepasiturintiems gyventojams, kurie dėl kompensacijų kreipiasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu, kompensacijos skiriamos iš karto visam šildymo sezonui.
Apie būsto šildymo išlaidų kompensacijas pasakoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vyresnioji patarėja Kristina Tumienė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė.
– Kaip apskaičiuojama būsto šildymo išlaidų kompensacija?
K.Tumienė: Nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama išlaidų dalis, kuri viršija 10 proc. jų pajamų, prieš tai iš jų atėmus valstybės remiamas pajamas.
Pasakius kitaip, iš „į rankas“ gaunamų pajamų atimamas valstybės remiamų pajamų dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus. Šiuo metu tai būtų atimama 352 eurai kiekvienam šeimos nariui. Jei kalbame apie vieną gyvenantį asmenį, iš pajamų būtų atimami 528 eurai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad apskaičiuojant pajamas neįskaičiuojama išmoka vaikui, vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmoka.
Skiriant kompensacijas vertinamas turimas turtas, gaunamos pajamos. Be to, kompensacijos dalis priklauso ir nuo to, kokia išlaidų dalis skiriama mokant už būsto šildymą. Taip pat reikia žinoti, kad kompensacijoms apskaičiuoti taikomi naudingo būsto ploto normatyvai.
Reiškia, jei bute gyvena vienas asmuo, kompensacija būtų skaičiuojama už 50 kv. m, jei šeima – būsto ploto normatyvai pirmajam šeimos nariui būtų 38 kv. m., antrajam – 12 kv. m. ir kiekvienam kitam paskesniam – po 10 kv. m. Pavyzdžiui, keturių asmenų šeimai būtų kompensuojamas 70 kv. m. naudingo ploto.
Jei vienas gyvenantis senjoras gauna vidutinę senatvės pensiją, už 50 kv. m pagal savo gaunamas pajamas turėtų mokėti apie 11,63 euro. Ta dalis, kuri viršytų išlaidas už normatyvinį būsto plotą, jam būtų kompensuojama.
Jei tai dviejų senjorų šeima, gaunanti dvi vidutines pensijas, jų vidutinės mėnesio pajamos – apie 1288 eurus, pagal savo gaunamas pajamas mokėtų apie 60 eurų, o būsto šildymo išlaidos, viršijančios šią sumą, būtų kompensuojamos.
Jei tai keturių asmenų šeima, gaunanti minimalų atlyginimą, už normatyvinį būsto plotą šiai šeimai nereikėtų nieko mokėti.
– Kaip sužinoti, ar žmonėms kompensacija apskritai priklauso?
K.Tumienė: Šiandien tą padaryti paprasčiausia pasinaudojant socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt esančia būsto šildymo išlaidų kompensavimo skaičiuokle. Taip sužinosite preliminarų dydį.
– Kur gyventojams kreiptis kompensacijos?
K.Tumienė: Jie gali kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę. Įprastai dokumentai priimami seniūnijose. Galima kreiptis ir per SPIS sistemą www.spis.lt.
Dėl kompensacijos galima kreiptis viso šildymo sezono metu. Nepriklausomai nuo to, kuriuo metu kreipiamasi, kompensacijos galės būti grąžinamos nuo šildymo sezono pradžios.
Tokia pat tvarka galiojo ir praėjusiais metais.
– Kokius dokumentus turėtų pateikti gyventojai, norėdami kompensacijos?
K.Tumienė: Įprastai vertinamos trijų praėjusių mėnesių nuo mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamos. Jei paramos kreipiasi dirbantieji, jie turi pateikti pažymas apie darbo užmokestį, jei tai senatvės pensijos gavėjai, jų duomenys būtų matomi informacinėse sistemose, tačiau, priklausomai nuo aplinkybių, gali būti paprašyta pateikti papildomus dokumentus.
– Jei gyventojai šildosi malkomis, granulėmis, medžio anglimis – ar jiems reikia pateikti dokumentus, kur įsigijo šį kurą?
K.Tumienė: Kai gyventojai kreipiasi dėl kompensacijų, pateikti dokumentų, pagrindžiančių, kad įsigytas kietasis kuras, jie neprivalo, tačiau atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus.
Kai būstui šildyti naudojamas kitas kuras – malkos, pjuvenos, granulės – kompensacija apskaičiuojama pagal savivaldybės patvirtintas šio kuro vidutines kainas.
– O jei žmonės šildosi dujomis, geoterminiu šildymu, elektra?
K.Tumienė: Kompensacijos gali būti teikiamos nepriklausomai nuo šildymo būdo. Jei šildomasi elektra, gyventojai turėtų pateikti papildomą informaciją apie kuro deginimo įrenginį, duomenis apie suvartotą elektros energijos kiekį.
– Kaip Vilniui sekasi ruoštis šildymo sezonui?
I.Paberžienė: Ruduo – aktyvesnis metas, kai gyventojai kreipiasi papildomų išmokų. Vilnius – ne išimtis: vien dėl būsto šildymo kompensacijų 2024–2025 m. šildymo sezonui per pirmąsias dvi rugsėjo savaites sulaukėme 6309 prašymų.
Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu besikreipusiųjų yra 29 proc. mažiau.
Srautas gali keistis – kompensacijų klausimu daugiau gyventojų gali susidomėti prasidėjus šildymo sezonui. Vis dėlto prognozuojame, kad srautas nebus didesnis nei pernai.
Vilniečiai būsto kompensacijų teikimo sąlygas gali rasti „vilnius.lt“ skiltyje „Socialinė parama“. Kreiptis dėl būsto šildymo kompensacijų miestiesčiai gali telefonu arba per SPIS informacinę sistemą.
Kad gyventojas greičiau gautų sprendimą, patariama pateikti reikiamus dokumentus – taip prašymas išnagrinėjamas sparčiau.
2024 m. 26,9 proc. asmenų, kuriems buvo apskaičiuotos kompensacijos, sudarė dirbantieji.
