Šias pataisas Seimui parlamentarai teikti planuoja antradienio posėdyje.
Pasak „demokratės“ Laimos Nagienės, pagrindinis siūlomas pokytis yra susijęs su galimybe žmonėms išsiimti visą sukauptą sumą, nuo jos susimokėjus 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Tai žmonės galėtų padaryti bet kada, net nesulaukę senatvės amžiaus. „Anksčiau nebuvo teisės nutraukti (kaupimo – ELTA). Dabar suteikiama teisė ir numatomos priežastys, dėl kurių galima pasitraukti“, – spaudos konferencijoje Seime antradienį kalbėjo L. Nagienė.
„Demokratų“ teigimu, pasitraukti iš kaupimo be apmokestinimo gyventojai galėtų dėl konkrečių numatytų priežasčių – susirgus sunkia liga, mirus šeimą maitinusiam jos nariui, kilus grėsmei prarasti vienintelį gyvenamą būstą, taip pat reguliariai pensijų įmokų nemokantiems gyventojams, Lietuvoje nebegyvenantiems ilgiau nei 5 metus.
„Aktyvių dalyvių turime faktiškai apie 700 tūkst. O pensijų fonduose yra registruota virš 1,4 mln. – tokiu atveju žinome, kad dalis žmonių yra seniai išvažiavę, išvykę, jų pinigai stovi. Jie nenaudoja tų pinigų“, – aiškino L. Nagienė.
Pasak buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, siūlymai visų pirma numato kaupiančiųjų teisę rinktis.
„Mūsų siūlymai – tuos, kuriuos mes šiandien pristatysime – čia ir dabar sukuria žmonėms galimybę geriau pasirinkti išeiti iš sistemos, prieš tai rimtai ją apmąstant. Nes, jeigu aš su savo pinigais išeinu iš sistemos, į ją grįžti niekada nepasimokės. Tai turime rimtai pasverti, ar man apsimoka, ar aš darau šį sprendimą – čia vienas pasirinkimas, tam turi būti sukurtos prielaidos, gal net tam tikri barjerai, kad būtų sunkiau apsispręsti, bet žmogus pasirinkti išeiti iš sistemos turi turėti teisę“, – sakė parlamentaras.
Politiko teigimu, siūlymai apima ir galimybes sustabdyti kasmėnesines įmokas, jeigu šeimoje atsiranda poreikis nenumatytoms išlaidoms ar sumažėja žmonių pajamos, taip pat automatinį žmonių įtraukimą į kaupimą apriboti vienu kartu.
„Automatinis įtraukimas, reikia pripažinti, tai dar mūsų Vyriausybės darytas pakeitimas tam, kad kiek galima daugiau žmonių pasinaudotų valstybės teikiama paskata – 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Bet matome, kad automatinis įtraukimas priešina visuomenę“, – tikino L. Kukuraitis.
Opozicijos atstovai taip pat numato galimybę kurti valstybinį kaupiamąjį pensijų fondą, kuris konkuruotų su privačiais, o ilgalaikėje perspektyvoje skatinti darbdavius labiau įsitraukti į pensijų kaupimą.
Anot L. Nagienės, pradžioje valstybė turėtų prisidėti prie gyventojų kaupimo privačiai, vėliau šią mokestinę naštą nuosekliai perkeliant ant darbdavių pečių.
„Tokiu atveju atsirastų didesnis pasitikėjimas iš visų, kurie kaupia“, – apie valstybinio fondo perspektyvas kalbėjo ir L. Nagienė. Už valstybinio pensijų fondo steigimą yra pasisakęs ir Lietuvos bankas (LB) – anot jo valdybos nario Simono Krėpštos, tai leistų padidinti gyventojų dalyvavimą sistemoje.
ELTA primena, kad Konstitucinis teismas (KT) yra nusprendęs, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo. Reaguodama į tokią išvadą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo padidinti išimtinių galimybių pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos.
Tai būtų galima padaryti sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.
Taip pat siūloma sukurti daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą.
Vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti per 24 mėn. kas 10 metų.
Be to norima nustatyti ilgesnį laikotarpį apsispręsti dėl kaupimo, leidžiant praleidus galimybę iš anksto atsisakyti kaupti, tai padaryti ir vėliau.
Taip pat siekiama sumažinti siūlymų kaupti nenorintiems to daryti. Kaip aiškinama pranešime, šiuo metu visiems jaunesniems nei 40 metų žmonėms kas 3 metus siūloma kaupti. Siūloma, kad apskritai tokie priminimai žmogui būtų pateikiami iš viso tik 2 kartus. Galiausiai norima numatyti, ar rinktis visą sumą ar periodinę išmoką, sulaukus pensinio amžiaus.
Dabar visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5 403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių.
Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.