„Kai kurie Lietuvos darbdaviai jau padarė savo darbuotojams trumpesnę darbo savaitę tikėdami, kad tai padeda pritraukti ir išlaikyti darbuotojus“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
Pagal dabartinį Darbo kodeksą galima susitarti dėl trumpesnio darbo laiko ar kitokio darbo laiko režimo. Be to, darbuotojai ir darbdaviai gali derėtis dėl individualaus darbo laiko režimo, pvz., 4 dienų po 10 valandų. Viešajame sektoriuje jau taikoma 32 valandų darbo savaitė tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų. Taip pat trumpesnė darbo savaitė jau taikoma kai kurioms profesijoms (pvz., mokytojams, sveikatos priežiūros specialistams).
Iššūkiai ir rizikos
Nors trumpesnė darbo savaitė gali atrodyti patraukli, anot ministerijos, svarbu apsvarstyti galimas neigiamas pasekmes. SADM įžvelgia šiuos pavojus:
darbo krūvio intensyvėjimas: jei 5 dienų darbas bus suspaustas į 4 dienas, tai gali lemti didesnį stresą ir perdegimo riziką;
mažesnis atlyginimas: jei darbo valandos bus tiesiog sumažintos, tai gali reikšti mažesnį atlyginimą, nebent bus padidintas valandinis įkainis;
darbo ir asmeninio laiko ribų išnykimas: ilgesnės darbo dienos gali trukdyti asmeniniam gyvenimui ir šeimos įsipareigojimams;
produktyvumo iššūkiai: ne visi darbuotojai gali išlaikyti aukštą produktyvumą ilgesnę darbo dieną;
klientų aptarnavimo problemos: kai kuriuose sektoriuose trumpesnė darbo savaitė gali lemti prastesnį klientų aptarnavimą.
Ministerijos specialistų teigimu, norint sėkmingai įgyvendinti 4 dienų darbo savaitę, reikėtų atlikti bandomąjį projektą ir įvertinti rezultatus, užtikrinti, kad darbo krūvis būtų tinkamai paskirstytas, išlaikyti tą patį atlyginimą už trumpesnę savaitę, jei įmanoma, investuoti į technologijas ir procesų optimizavimą, reguliariai vertinti darbuotojų gerovę ir produktyvumą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM)Darbo kodeksas (DK)darbo savaitė
Rodyti daugiau žymių
