Prieš prasidedant parlamento rudens sesijai, rugsėjo pradžioje, šalies vadovas Gitanas Nausėda susitiko su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir Seimo valdybos nariais.
Šiame susitikime, Lrytas žiniomis, aptarti ir antrosios pensijų pakopos klausimai. Seimą priimti atitinkamus sprendimus įpareigoja ir Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas.
Susitikime su politikais G.Nausėda kvietė pasirinkti: arba nedelsiant imtis esminių pakeitimų, arba atidėti reformą kitai Seimo kadencijai.
Susitikime su šalies vadovu dalyvavęs socialdemokratas Julius Sabatauskas mano, jog reformą įgyvendinti turėtų naujasis Seimas.
„Nors yra siūlomos įstatymo projekcijos dėl KT nutarimo ir buvo kalbėta, kad gal dar šioje kadencijoje reikia pokyčių, aš sakiau, jog geriau klausimą atidėti. Rudens sesija susideda iš dviejų dalių – iki lapkričio vidurio, ir ta pati sesija jau naujo parlamento po lapkričio vidurio. Tai gal geriau svarstymas ir priėmimas būtų po lapkričio vidurio. Juk geriau atlikti ne kosmetinius pataisymus dėl tam tikrų ligų, nelaimių, bet pilnai išdiskutuoti ir priimti tinkamiausius sprendimus“, – portalui Lrytas sakė J.Sabatauskas.
Pasak jo, pensijų kaupimas žmogui neturi būti „bausmė iki gyvos galvos“, kai jis yra įtraukiamas į kaupimą ir negali iš jo ištrūkti.
„Yra žmogaus poreikiai, lėšų reikalingumas, pagaliau, tai yra žmogaus pinigai. Konstitucija sako, jog privati žmogaus nuosavybė yra neliečiama, o faktiškai šiandien niekas to nepaiso. Įstatyme turėtų būti tiksliai nurodyti atvejai, aprašytos aplinkybės, kokiais atvejais žmogus gali pasitraukti iš pensijų kaupimo. Dabar visų aplinkybių neišvardinsiu, bet pasirinkimų spektras turėtų būti platesnis.
Kas vyksta dabar? Žmogus sulaukė tam tikro amžiaus ir yra įtraukiamas į kaupimą, nesvarbu, ar jis to nori, ar ne. Fondai yra tarsi vorai, kurie savo voratinkliu apipynė tuos žmonės ir jie iš to maitinasi. Nieko panašaus būti nebegali, sąlygos bus lankstesnės“, – kalbėjo socialdemokratas, pridūręs, kad po pokyčių žmogus privalo turėti galimybę atsiimti didžiąją dalį sukauptų lėšų, o ne tik dalį, kaip siūlė kai kurie kiti politikai.
Kartu susitikime dalyvavusi Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen taip pat akcentavo, jog sprendimai dėl antrosios pensijų pakopos yra tiesiog būtini.
„Tikrai bus ir pateikti projektai, ir bus diskusija. Šiuo metu visos partijos, frakcijos turi savo matymą. Mūsų atstovai taip pat pateikę pasiūlymų, kad žmonėms reikia numatyti galimybę išsiimti tam tikrą sumą, ne tik kritinių ligų atveju, bet palikti platesnes galimybes. Laukia sudėtingos diskusijos Seime, bet į priekį su šiuo klausimu judėti tikrai būtina“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V.Čmilytė-Nielsen.
„Valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis įsitikinęs, kad reikšmingi sprendimai gyventojams dėl pensijų kaupimo bus priimti jau naujojo Seimo. „Manau, kad šita valdžia jų nepriims. Jie tikriausiai dar sykį pabandys grįžti prie partnerystės, narkotikų klausimo, dar ko nors, nes supranta, kad tai paskutinis šansas su tais klausimais kažką padaryti, o pensijų fondai jiems absoliučiai nerūpi“, – portalui Lrytas kalbėjo R.Karbauskis.
Jo manymu, sprendimus dėl pensijų fondų priims naujoji politinė dauguma ir išėjimas iš pensijų fondų esą bus liberalizuotas. „Mūsų nuostata tikrai nesikeičia, žmonės nepasitiki pensijų fondais ir patys žmonės geriausiai žino, kaip naudoti jiems priklausančias lėšas. Pensijų kaupimo reforma turi būti daroma ir privalo būti demokratizuotas išėjimas iš fondų. Mes prie to klausimo sugrįšime, kai tik turėsime teisę tą daryti“, – apibendrino R.Karbauskis.
Kaip Lrytas teigė parlamentarė Agnė Širinskienė, žmonių pasitraukimas iš antrosios pakopos pensijų fondų turi būti supaprastintas, žmonės turi turėti galimybę laisvai apsispręsti ir nedalyvauti antros pakopos pensijų fondų kaupime, taip pat laisvai disponuoti ten sukauptomis lėšomis.
Ribota galimybė pažeidžia Konstituciją
ELTA primena, kad Konstitucinis teismas (KT) yra nusprendęs, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
Reaguodama į tokią išvadą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo padidinti išimtinių galimybių pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos. Tai būtų galima padaryti sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.
Taip pat siūloma sukurti daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą. Vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti per 24 mėn. kas 10 metų.
Be to norima nustatyti ilgesnį laikotarpį apsispręsti dėl kaupimo, leidžiant praleidus galimybę iš anksto atsisakyti kaupti, tai padaryti ir vėliau. Taip pat siekiama sumažinti siūlymų kaupti nenorintiems to daryti.
Kaip aiškinama pranešime, šiuo metu visiems jaunesniems nei 40 metų žmonėms kas 3 metus siūloma kaupti. Siūloma, kad apskritai tokie priminimai žmogui būtų pateikiami iš viso tik 2 kartus.
Galiausiai norima numatyti, ar rinktis visą sumą ar periodinę išmoką, sulaukus pensinio amžiaus. Dabar visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5 403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką.
Vis dėlto prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad esamos valdžios siūlymai dėl pensijų kaupimo yra nepakankami ir turėtų būti platesni.
„Svarbiausias dalykas, apie kurį šiandien reikia diskutuoti ir apsispręsti, tai lėšų panaudojimas. Ką dabar siūlo ministerija, tai yra siauri atvejai, kada galima pasitraukti su pinigais ir nebekaupti, bet mes turime daryti kombinaciją iš dviejų rimtų pasiūlymų, t.y., kada galima išeiti ir pasiimti visus pinigus, tačiau turime sudaryti sąlygas daliniam išėjimui, daliniai pasinaudojimui ir pasilikti toliau sistemoje, kaupti dėl geresnės, oresnės senatvės“, – sakė prezidento patarėja.
„Dalinis panaudojimas gali būti labai įvairūs, mes siūlėme 25 proc., liberalų Varkalio pasiūlyta konkreti suma, galime numatyti dalinį išėjimą su sąlygomis, pvz. tiems, kuriems reikia finansinių sprendinių dėl vienintelio būsto, turėti galimybę panaudoti dalį lėšų vieninteliam būstui įsigyti sulaukus 55-erių metų, būnant bedarbiu ir pan.“ – tikino ji, pažymėjusi, kad neturi būti pastovaus pensijų sistemos „kaitaliojimo“, bet padaromi kompleksiniai sprendimai, atnaujinantys kaupimą. Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių.
Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
