„Skurdo situacijos dalį Lietuvoje sukuria būtent pensininkų skurdas ir tikrai pensijas turime auginti sparčiau negu darbo užmokestį. Tam prezidentas yra inicijavęs ir papildomo indeksavimo pataisas, šiemet pensijos augo sparčiau negu darbo užmokestis, o kitais metais prognozuojama, kad nemažiau kaip 10 proc. pensijos augs“, – pirmadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo I.Segalovičienė.
Prezidento patarėja taip pat kalbėjo apie šeimų stiprinimo politiką, kurią ji įvardijo strategiškai svarbia Lietuvai.
„Yra siūlymas grįžti prie šeimų stiprinimo politikos, kad mokesčiai mažėtų tiems, kurie augina vaikus. (...) Be jokios abejonės, ypatingai svarbu demografinių tendencijų kontekste, kada Lietuvai reikalingas šeimų stiprinimo strateginis tikslas ir nuoseklus jo vykdymas“, – teigė I.Segalovičienė.
„Prezidentas siekia, kad būtų priimtas įstatymas šeimų srityje: lygiai taip pat dėl senjorų ir dėl vaikų, tai yra dėl geresnių galimybių naudotis viešuoju transportu. Klausimas vis dar nėra neišspręstas ir tikimės, kad paskutinėje likusioje stadijoje Vyriausybė bus palanki“, – sakė ji.
Į klausimą iš kokių lėšų Prezidentūra galvoja finansuoti šiuos pasiūlymus, I.Segalovičienė atsakė, kad papildomos pajamos į biudžetą bus surinktos augant šalies ekonomikai ir keičiant gyventojų pajamų apmokestinimą.
„Prezidentas tikisi ir palaiko, kad bus surinkta papildomų pajamų būtent keičiant apmokestinimą gyventojų pajamų. Turi būti vykdomas apmokestinimas nuo subendrintų pajamų, padidintas ir pajamų apmokestinimo progresyvumas. (...) Tai atneštų papildomas pajamas ir tikrai tiek papildomas neapmokestinamas (pajamų – ELTA) dydis šeimos galėtų būti finansuojamas būtent iš to prieaugio, atlikus tokią mokesčių korekciją“, – aiškino prezidento patarėja.
Į antroje pensijų pakopoje sukauptų lėšų panaudojimą turi būti žiūrima lanksčiau
I.Segalovičienė taip pat sako, kad šiuo metu diskutuojant apie pokyčius antroje pensijų pakopoje svarbiausia yra padidinti jos pasitikėjimą bei lankstumą. Anot jos, artimiausiu metu neturi būti didelių sisteminių pokyčių, tačiau reikia lanksčiau žvelgti į sukauptų lėšų panaudojimą, atsižvelgiant į įvairiais gyvenimiškas situacijas.
„Dabar ko reikia iš antros pensijų pakopos, (...) ar tai būtų senoji valdžia, ar ateitų jau naujoji, tai padidinti pasitikėjimą antra pensijų pakopa ir jos lankstumą. Diskutuojama ir apie valstybinio pensijų fondo galimą atsiradimą, visa tai siūloma tam, jog būtų didinamas pasitikėjimas ir patrauklumas“, – kalbėjo I.Segalovičienė.
„Kaupti reikia, bet reikia, kad žmonės tai darytų motyvuotai, norėtų būti toje sistemoje. Šiandien pagrindinis veiksnys, ko nori žmonės – jie nori, kad sistema nesikaitaliotų ir būtų lankstumas lėšų panaudojime, nes visokių situacijų gyvenime būna“, – pažymėjo ji.
I.Segalovičienės teigimu, svarstytina yra idėja dėl dalinio sukauptų lėšų panaudojimo žmonėms, kuriems reikia sprendimų dėl vienintelio būsto įsigijimo. Pasak jos, galimybės panaudoti pinigų dalį iš pensijų fondų tokiam tikslui galėtų būti suteikiamos 55-erių metų sulaukusiam asmeniui.
„Svarbiausias dalykas, apie kurį šiandien reikia diskutuoti ir apsispręsti, tai lėšų panaudojimas. Ką dabar siūlo ministerija, tai yra siauri atvejai, kada galima pasitraukti su pinigais ir nebekaupti, bet mes turime daryti kombinaciją iš dviejų rimtų pasiūlymų, t.y. kada galima išeiti ir pasiimti visus pinigus, tačiau turime sudaryti sąlygas daliniam išėjimui, daliniai pasinaudojimui ir pasilikti toliau sistemoje, kaupti dėl geresnės, oresnės senatvės“, – sakė prezidento patarėja.
„Dalinis panaudojimas gali būti labai įvairūs, mes siūlėme 25 proc., liberalų Varkalio pasiūlyta konkreti suma, galime numatyti dalinį išėjimą su sąlygomis, pvz. tiems, kuriems reikia finansinių sprendinių dėl vienintelio būsto, turėti galimybę panaudoti dalį lėšų vieninteliam būstui įsigyti sulaukus 55-erių metų, būnant bedarbiu ir pan.“ – tikino ji, pažymėjusi, kad neturi būti pastovaus pensijų sistemos „kaitaliojimo“, bet padaromi kompleksiniai sprendimai, atnaujinantys kaupimą.
Tuo metu Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus idėją kurti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą Prezidentūros atstovė įvardijo kaip diskutuotiną, tačiau akcentavo, kad ji dar yra pirminė bei turinti daug neapibrėžtumų.
ELTA primena, kad Konstitucinis teismas (KT) yra nusprendęs, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
Reaguodama į tokią išvadą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo padidinti išimtinių galimybių pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos. Tai būtų galima padaryti sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.
Taip pat siūloma sukurti daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą. Vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti per 24 mėn. kas 10 metų.
Be to norima nustatyti ilgesnį laikotarpį apsispręsti dėl kaupimo, leidžiant praleidus galimybę iš anksto atsisakyti kaupti, tai padaryti ir vėliau.
Taip pat siekiama sumažinti siūlymų kaupti nenorintiems to daryti. Kaip aiškinama pranešime, šiuo metu visiems jaunesniems nei 40 metų žmonėms kas 3 metus siūloma kaupti. Siūloma, kad apskritai tokie priminimai žmogui būtų pateikiami iš viso tik 2 kartus.
Galiausiai norima numatyti, ar rinktis visą sumą ar periodinę išmoką, sulaukus pensinio amžiaus. Dabar visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5 403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių.
Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
