Pasak antžeminio orlaivių aptarnavimo bendrovės „Litcargus“ keleivių aptarnavimo agento D.Veromejaus, pirmiausia, ką turite padaryti pastebėję, kad jūsų lagaminas prapuolė ar buvo apgadintas – nedelsiant kreiptis į bagažo atsiėmimo salėje įsikūrusį antžeminio orlaivių aptarnavimo bendrovės bagažo paieškos skyrių, ir pranešti apie neatvykusius ar sugadintus lagaminus.
„Darbuotojai įveda keleivio bei bagažo duomenis į sistemą, kuri sugeneruoja unikalų bylos numerį. Turėdamas šį numerį keleivis gali stebėti savo vėluojančio bagažo statusą internetu, o taip pat – kreiptis į avialinijas, siekiant gauti kompensaciją už lagamino sugadinimą. Kai kurios oro linijų bendrovės leidžia keleiviui pateikti užklausą dėl dingusio bagažo internetu.
Tam tikrais atvejais aviakompanija iš anksto informuoja keleivį apie vėluojantį bagažą atsiųsdama pranešimą į mobilųjį įrenginį. Tuomet keliautojas gali savarankiškai užpildyti bylą dėl neatvykusio lagamino“, – kalba pašnekovas.
Keleivių aptarnavimo agentas pažymi, kad, pranešant apie dingusį ar apgadintą bagažą, svarbu ne tik asmens tapatybės dokumentai, bet ir tiksli informacija.
„Norint pranešti apie bagažo nesklandumus, keleivis turi pateikti laipinimo kortelę ir bagažo numerį. Jei lagaminas vėluoja, papildomai reikia pasidalinti bagažo savybėmis: spalva, dydžiu bei gamintoju. Siekiant, kad vėluojantis bagažas būtų pristatytas keleivio nurodytu adresu, svarbu pateikti kontaktinę informaciją: gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, el. pašto adresą“, – papildo specialistas.
Laikas ir pateikti įrodymai – itin svarbūs veiksniai.
Pasak D.Veromejaus, keleiviai turi teisę kreiptis į aviakompaniją, siekiant gauti kompensaciją dėl dingusio ar apgadinto bagažo, tačiau svarbu pateikti įrodymus.
„Jeigu bagažas nesurandamas per 21 dieną nuo bylos sukūrimo, keleivis turi teisę kreiptis į oro vežėją dėl patirtos žalos atlyginimo. Jeigu keleivio registruotas bagažas vėluoja, galima kreiptis į aviakompaniją, siekiant gauti kompensaciją už būtiniausių prekių (higienos priemonių, drabužių, avalynės) įsigijimą, tačiau kartu su pretenzija svarbu pateikti šių būtinųjų prekių įsigijimą įrodančius kvitus ar išrašus.
Kompensacijos už nuostolius galima reikalauti ir už sugadintus daiktus lagamino viduje arba apskritai reikalauti lagamino taisymo ar pakaitinio bagažo, jei to prireikia“, – pažymi D.Veromejus.
Tiesa, dažnu atveju, vėluojantis lagaminas atvyksta kitu skrydžiu iš to oro uosto, kuriame jis buvo likęs. Įprastai keliautojas bagažą atgauna tą pačią arba kitą dieną, tačiau viskas priklauso nuo aplinkybių, kuriame oro uoste buvo likęs lagaminas ir dėl kokios priežasties nebuvo pakrautas.
Kaip pastebi specialistas, dažnu atveju, kuomet keleiviai skrenda su vienu ar daugiau persėdimų, išvengti bagažo vėlavimo beveik neįmanoma. Vis dėlto yra būdų, kaip šią riziką sumažinti.
„Siekiant sumažinti riziką, kad bagažas pasimes ar bus sugadintas, rekomenduojama rinktis skrydžius, kad persėdimo laikas nebūtų trumpas. Priklausomai nuo oro uosto dydžio, persėdimo laikas turėtų būti ne mažesnis nei 1–2 valandos“, – sako jis.
Oro vežėjai rekomenduoja naudoti papildomas etiketes, kuriose galima pažymėti vardą, pavardę ir telefoną, ir jas pritvirtinti ant lagamino – taip bus daugiau vilčių, kad dingęs lagaminas sugrįš teisėtam šeimininkui.
Kelionei verta rinktis ryškiaspalvį lagaminą – tai padės sumažinti riziką, kad kitas keleivis netyčia pasiims ne savo bagažą. Be to, norint apsaugoti turtą, siūloma įsigyti kokybiškesnį bagažą, tačiau, žinoma, net ir pats ilgaamžiškiausias lagaminas gali būti apgadintas.
D.Veromejus taip pat pabrėžia, kad bagažo dingimo riziką mažina tiek keliautojų, tiek oro uostų taikomos inovatyvios technologijos.
„Prie bagažo galima prisegti sekimo įrenginį, kuris leis keleiviui nuolatos stebėti jo buvimo vietą. Be to, tobulėjant technologijoms, dalis oro uostų turi bagažų rūšiavimo sistemas, kurias valdo dirbtinis intelektas. Šios sistemos automatiškai skenuoja, rūšiuoja ir seka bagažą, tokiu būdu siekiant išvengti bagažo pakrovimo ne į tą orlaivį,“ – teigia pašnekovas.
